Daugelis iš mūsų yra atsidūrę situacijoje, kai po sunkios, streso kupinos darbo dienos rankos pačios tiesiasi link šokolado plytelės ar traškučių pakelio. Atrodo, kad tuo metu tiesiog pritrūksta valios, tačiau realybė yra visai kitokia. Emocinis valgymas nėra charakterio silpnumas ar paprastas apsileidimas – tai giliai įsišaknijęs, nors ir destruktyvus, psichologinis streso įveikos mechanizmas. Mes valgome ne todėl, kad organizmui trūksta kalorijų, o todėl, kad bandome „pamaitinti“ savo emocijas : nerimą, vienatvę, liūdesį, pyktį ar netgi kasdienį nuobodulį.
Kodėl stresas verčia mus ieškoti maisto?
Biologinis šio proceso paaiškinimas yra labai aiškus ir susijęs su mūsų hormonų sistema. Kai patiriame stresą, organizmas išskiria didelį kiekį hormono kortizolio. Ši evoliucinė reakcija paruošia kūną „kovoti arba bėgti“ (angl. fight or flight) ir siunčia smegenims signalą, kad išgyvenimui skubiai reikalinga greita energija. Būtent todėl įtampos metu mes neieškome brokolių, morkų ar salotų – mes trokštame angliavandenių, cukraus ir riebalų.
Amerikos psichologų asociacijos (APA) atlikti tyrimai rodo, kad beveik 40 procentų suaugusiųjų reguliariai persivalgo arba pasirenka nesveiką maistą vien tam, kad susidorotų su patiriamu stresu. Psichikos sveikatos specialistai visame pasaulyje pastebi glaudų ryšį tarp chroniško streso , perdegimo darbe ir emocinio persivalgymo epizodų. Suvalgius miltinio ar saldaus maisto, smegenyse išsiskiria dopaminas – laimės hormonas. Tai suteikia momentinį, labai stiprų nusiraminimą. Deja, ši euforija trunka vos kelias minutes, o po jos užplūsta kaltė, gėda ir dar didesnis nerimas, nes pirminė streso priežastis niekur nedingo.
Fizinis ir emocinis alkis: Kaip juos atskirti?
Norint sustabdyti šį užburtą ratą, pirmiausia reikia išmokti atpažinti savo kūno signalus. Pasaulinėje psichologijos praktikoje išskiriami keli esminiai skirtumai tarp natūralaus ir emocinio alkio.
Fizinis alkis vystosi palaipsniui. Pradžioje pajuntate lengvą tuštumą skrandyje, kuri po truputį stiprėja, kol tampa sunkiai ignoruojama. Tokiu atveju esate atviri įvairiems maisto pasirinkimams – net ir paprasta sriuba ar obuolys atrodo viliojančiai. Emocinis alkis, priešingai, smogia staiga. Tai lyg impulsas , reikalaujantis specifinio „paguodos“ maisto čia ir dabar.
Kitas svarbus skirtumas yra sotumo jausmo suvokimas. Fiziškai valgydami, pajutę skrandžio pilnumą, mes tiesiog sustojame. Tuo tarpu emocinis valgymas dažnai vyksta lyg „autopilotu“. Žmogus gali sėdėti prie televizoriaus ir suvalgyti milžiniškas porcijas, net nejausdamas paties maisto skonio. Galiausiai skiriasi ir savijauta po valgio: numalšinus fizinį alkį jaučiamas pasitenkinimas, o emocinio valgymo epizodą visada vainikuoja sunkumo jausmas ir nusivylimas savimi.
