Daugelis žmonių jaučiasi tvirtai ir pasitiki savimi tol, kol darbe ir santykiuose viskas klostosi sklandžiai. Tačiau užtenka vieno kritiško vadovo komentaro, nepavykusio projekto ar šalto pašnekovo tono, kad vidinė pusiausvyra akimirksniu sugriūtų, o galvoje įsisuktų savigraužos ir perteklinio mąstymo mintys. Kodėl vieni žmonės nesėkmes priima kaip natūralią patirtį, o kitiems net menka klaida sukelia gilų menkavertiškumo jausmą? Atsakymas slypi tame, ant kokio pamato yra pastatyta žmogaus savivertė.
Savivertė ir pasitikėjimas savimi: kur slypi skirtumas?
Kasdienėje kalboje šios dvi sąvokos dažnai sujungiamos, tačiau psichologijoje jos apibrėžia skirtingus lygmenis. Pasitikėjimas savimi yra susijęs su mūsų kompetencija ir įgūdžiais konkrečiose srityse. Pavyzdžiui, žmogus gali puikiai pasitikėti savo gebėjimu vairuoti automobilį, vesti derybas ar programuoti. Šis jausmas auga kartu su praktika ir patirtimi.
Savivertė (angl. self-esteem), kurią išsamiai tyrinėjo sociologas dr. Morrisas Rosenbergas, yra kur kas gilesnis reiškinys. Tai bendras emocinis požiūris į save ir fundamentalus įsitikinimas, kad esate vertingas ir pakankamas kaip žmogus. Didelį pasitikėjimo savimi lygį turintis specialistas gali puikiai valdyti milijoninius projektus, tačiau turėti itin trapią savivertę – jei projektas žlugs, jis pasijus visiškai bevertis kaip asmenybė.
Stabili ir sąlyginė savivertė pagal dr. J. Crocker modelį
Psichologijos profesorė dr. Jennifer Crocker suformulavo sąlyginės savivertės (angl. contingencies of self-worth) teoriją. Ji paaiškina, kad žmonės skiriasi pagal tai, kokius šaltinius naudoja savo vertei matuoti:
- Stabili (vidinė) savivertė. Žmonės, pasižymintys šiuo profiliu, savo vertę grindžia vidiniais kriterijais: asmeninėmis vertybėmis, padorumu ir autentiškumu. Jie džiaugiasi pergalėmis ir maloniai priima komplimentus, tačiau jų emocinis stabilumas nepriklauso nuo išorinio įvertinimo. Susidūrę su nesėkme, jie jaučia nusivylimą dėl rezultato, bet nepraranda pagarbos sau.
- Sąlyginė (išorinė) savivertė. Šiuo atveju žmogus savo vertę susieja su tam tikromis sąlygomis, kurias privalo nuolat išpildyti. Kad pasijustų vertingas, jis turi būti nuolat giriamas, pasiekti aukštų karjeros rezultatų arba pralenkti kitus. Tokia savivertė yra trapi, nes bet koks svyravimas toje srityje sukelia stiprų nerimą ir psichologinę krizę.
Trys sąlyginės savivertės spąstai
Kai vidinio stabilumo trūksta, smegenys bando jį kompensuoti ieškodamos patvirtinimų išorėje. Praktikoje dažniausiai išryškėja trys išoriniai savivertės šaltiniai, kurie ilgainiui veda į emocinį išsekimą.
1. Priklausomybė nuo išorinio pritarimo
- Kaip pasireiškia: šio profilio žmonių savijauta tiesiogiai priklauso nuo aplinkinių nuomonės, nuotaikos ir reakcijų. Jie yra itin empatiški ir paslaugūs, tačiau paniškai bijo kritikos, konfliktų ar atstūmimo. Kad išsaugotų gerą įvaizdį, tokie asmenys linkę slopinti savo poreikius, nesugeba pasakyti „ne“ ir prisiima atsakomybę už kitų žmonių emocijas.
- Poveikis: kadangi įtikti visiems neįmanoma, žmogus gyvena nuolatinėje įtampoje. Net ir menkas pašnekovo šaltumas išprovokuoja savigraužą bei ilgą pokalbio analizavimą mintyse.
2. Savivertės matavimas per pasiekimus ir produktyvumą
- Kaip pasireiškia: tai sėkmingų, ambicingų ir daug dirbančių žmonių spąstai. Šie asmenys tiki, kad yra verti pagarbos tik tada, kai rodo puikius rezultatus, kyla karjeros laiptais ir yra maksimaliai produktyvūs. Jiems būdingas griežtas perfekcionizmas ir stiprus vidinis kritikas.
- Poveikis: poilsis ar laisvalaikis be aiškaus tikslo tokiam žmogui kelia kaltės jausmą. Profesinė klaida ar karjeros stagnacija suvokiama kaip asmeninis pralaimėjimas, o nuolatinė baimė būti demaskuotam kaip nepakankamai kompetentingam palaiko apsišaukėlio sindromą ir veda į emocinį perdegimą . Panašų spaudimą dažnai jaučia ir žmonės, kurie savo vertę matuoja vien tik darbo valandomis – apie tai plačiau rašome darboholizmo apžvalgoje.
3. Nuolatinis savęs lyginimas su kitais
- Kaip pasireiškia: žmogus savo vertę matuoja per socialinio palyginimo prizmę – nuolat stebi, kiek uždirba, kaip atrodo ar ko pasiekė jo kolegos, draugai bei žmonės socialiniuose tinkluose. Gyvenimas suvokiamas kaip nesibaigiančios lenktynės.
- Poveikis: išorinėje aplinkoje visada atsiras kažkas, kas tam tikroje srityje pasiekė daugiau. Dėl šios priežasties žmogus nesugeba džiaugtis savo paties pažanga, o kitų žmonių sėkmė jam sukelia kartėlį ir nuolatinį nepakankamumo jausmą.
