Verta žinoti

Mokymosi stiliai (VARK modelis): kaip greičiausiai įsisavinate informaciją?

Autorius: Tester.lt redakcija 2026 m. spalio 1 d.

Sunkiai įsimenate naują informaciją? Sužinokite, koks jūsų mokymosi stilius pagal VARK modelį (vizualinis, audialinis, rašytinis ar kinestetinis) ir mokykitės greičiau.

Svarbiausi akcentai

VARK modelis padeda atpažinti informacijos apdorojimo įpročius per 4 kanalus: regos, klausos, skaitymo/rašymo ir lytėjimo/judesio.
Šiuolaikinis neuromokslas teigia, kad griežtų, biologiškai įgimtų mokymosi stilių nėra – žmogus prisitaiko prie situacijos.
VARK tikslas – sumažinti mokymosi nuobodulį ir parinkti strategijas, kurios kelia mažiausią pasipriešinimą smegenims.
Dauguma žmonių (virš 60 %) neturi vieno dominuojančio stiliaus ir priklauso mišriam (multimodaliniam) tipui.

VARK mokymosi stilių testas: vizualinio, audialinio, skaitymo ir kinestetinio stilių iliustracija

Dažnai nutinka taip, kad kolega naujos programos funkcijas perpranta vos pažiūrėjęs trumpą vaizdo įrašą, o kitam tenka valandą atidžiai skaityti dokumentaciją. Skiriasi ne intelektas, o tai, per kokius kanalus smegenys efektyviausiai apdoroja informaciją. Norint nustoti švaistyti laiką netinkamiems mokymosi metodams, pasaulyje dažniausiai naudojamas VARK (vizualinis, audialinis, rašytinis, kinestetinis) modelis.

Ką sako neuromokslas: ar mokymosi stiliai tikrai garantuoti?

VARK modelį 1987 metais sukūrė Naujosios Zelandijos švietimo inspektorius Neilas Flemingas. Modelis greitai tapo pasauline švietimo dogma. Buvo manoma, kad jei „vizualui“ informaciją pateiksi tik tekstu, jis jos tiesiog neišmoks.

Tačiau šiuolaikiniai psichologai ir kognityvinių mokslų atstovai šią idėją stipriai kritikuoja. Žymus tyrimas, kuriam vadovavo dr. Haroldas Pashleris, įrodė, kad mokymasis tik pagal savo stilių nepadidina egzaminų balų ar objektyvaus intelekto. Pavyzdžiui, jei esate kinestetikas (praktikas), negalite išmokti užsienio kalbos gramatikos vien atlikdami fizinius veiksmus. Informacijos formatas dažnai priklauso nuo pačios temos, o ne nuo žmogaus.

Kodėl tuomet VARK modelis vis dar naudojamas visame pasaulyje? Atsakymas slypi motyvacijoje ir dėmesio išlaikyme. Nors jūs galite išmokti bet ką bet kokiu būdu, mokymasis netinkamu formatu reikalauja milžiniškos valios pastangos ir greitai sukelia atidėliojimą bei kognityvinį (protinį) nuovargį . Suprasdami, koks formatas jums patraukliausias, jūs sumažinate psichologinį pasipriešinimą naujai informacijai ir greičiau įsitraukiate į darbą.

Norite nustoti švaistyti laiką neefektyviam mokymuisi?

Atlikite 10 situacijų VARK testą ir sužinokite savo tipą arba jų kombinaciją.

Asmenybės

~5 min · Nemokama

Koks mano mokymosi stilius?

Kodėl vieną informaciją įsimenate akimirksniu, o kita tiesiog „išgaruoja“ iš galvos? Nors neuromokslininkai teigia, kad visi žmonės gali mokytis įvairiais būdais, kiekvienas iš mūsų turi unikalius informacijos apdorojimo įpročius. Šis 10 situacijų testas, paremtas populiariuoju VARK modeliu, padės išsiaiškinti, kaip jūsų smegenys geriausiai priima naujas žinias. Sužinoję savo tipą (arba jų kombinaciją), galėsite sutrumpinti mokymosi laiką ir nustoti kankintis su jums netinkančiais metodais – tiek darbe, tiek asmeniniame tobulėjime.

Atlikti testą

4 VARK tipai: nuo teorijos prie praktikos

Svarbu suprasti ne tik tai, kaip jūsų smegenims patinka gauti informaciją, bet ir kaip šią savybę paversti konkrečiais veiksmais bei kokių situacijų vengti.

1. Vizualinis stilius (V)

Tai žmonės, kurie mąsto vaizdais. Jie geriausiai mato erdvinius ryšius, struktūras ir visumą. Sausas tekstas be jokių vizualinių inkarų jiems greitai tampa monotoniškas ir „susilieja“.

Kas jiems tinka: spalvos, grafikai, diagramos, schemos, simboliai, minčių žemėlapiai (angl. mind maps).
Ką daryti: jei skaitote ilgą dokumentą, pasižymėkite skirtingas temas skirtingų spalvų žymekliais. Sudėtingus procesus ar planus visada braižykite ant popieriaus arba lentos – jums reikia matyti informacijos architektūrą. Visada ieškokite vaizdo įrašų (angl. video tutorials).
Ko vengti: ilgų prezentacijų ar ataskaitų, kuriose skaidrės užpildytos vien juodu tekstu be jokio struktūrinio atskyrimo.

2. Audialinis stilius (A)

Šiam tipui priklausančių žmonių smegenys aktyviausios tuomet, kai informacija pasiekia klausos kanalus. Jie turi natūralų polinkį į diskusijas ir puikiai atsimena pokalbių detales.

Kas jiems tinka: paskaitos, tinklalaidės, garso knygos, diskusijos, grupinis darbas.
Ką daryti: mokykitės ir spręskite problemas kalbėdamiesi. Jei bandote įsiminti sudėtingą teoriją, atpasakokite ją garsiai patys sau arba kolegai. Užuot perrašinėję konspektus ar susirinkimų užrašus, įrašykite juos į telefono programėlę ir perklausykite vaikščiodami, tvarkydamiesi namuose ar keliaudami.
Ko vengti: mokymosi ar darbo absoliučioje tyloje ilgą laiką. Tylus, savarankiškas skaitymas be jokio garsinio fono ar bent jau galimybės perskaityti tekstą sau garsiai šio tipo žmones labai greitai demotyvuoja.

3. Skaitymo / rašymo stilius (R)

Tai tradicinės akademinės sistemos favoritai. Informaciją jie efektyviausiai apdoroja tuomet, kai ji pateikta žodžiais – nesvarbu, atspausdinta lapuose ar matoma ekrane. Vaizdinė medžiaga jiems dažnai atrodo nepakankamai informatyvi.

Kas jiems tinka: knygos, detalūs straipsniai, vadovėliai, sąrašai, žodynėliai, rašytinės instrukcijos.
Ką daryti: geriausias būdas įtvirtinti naujas žinias – perrašyti jas savais žodžiais. Kurkite detalius darbų ar faktų sąrašus (angl. bullet points). Prieš svarbų pristatymą ar susirinkimą ne tik apmąstykite, bet ir fiziškai užsirašykite pagrindines tezes.
Ko vengti: formatų, kur pateikiami tik abstraktūs vaizdo įrašai ar schemos, prie kurių nepridėtas išsamus, paaiškinamasis tekstas. Jei atsidūrėte situacijoje, kur privalote įsiminti daug informacijos (pavyzdžiui, klausant ilgo pranešimo), jokiu būdu nesėdėkite tuščiomis rankomis – pats rašymo ar konspektavimo procesas jums yra būtinas, kad informacija nedingtų.

4. Kinestetinis (praktinis) stilius (K)

Kinestetikai mokosi per patirtį, lytėjimą ir fizinį veiksmą. Jų nervų sistemai reikalingas judesys, todėl pasyvus informacijos priėmimas sėdint kėdėje jiems yra pati sunkiausia užduotis.

Kas jiems tinka: realių situacijų simuliacijos, bandymai, praktinės užduotys, fizinis judesys, realaus gyvenimo pavyzdžiai.
Ką daryti: visada ieškokite būdų teoriją susieti su praktika (angl. case studies). Jei turite išmokti sausą teoriją, darykite tai vaikščiodami po kambarį – fizinis judesys tiesiogiai padeda jūsų smegenims išlaikyti koncentraciją – ypač jei kartu kovojate su dėmesio ir impulsų kontrolės sunkumais. Naudokite fizines mokymosi korteles (angl. flashcards).
Ko vengti: jei tenka dalyvauti ilgoje, pasyvioje paskaitoje ar seminare, kur reikia tik sėdėti ir klausyti, susikurkite mikrojudesius. Spaudykite streso kamuoliuką, intensyviai užsirašinėkite pastabas ar keiskite sėdėjimo pozą, nes visiška fizinė ramybė išjungs jūsų dėmesį.

Mišrus stilius: didžiausias privalumas

Jei atlikę testą pastebėsite, kad surenkate apylygiai taškų keliose kategorijose, jūs priklausote mišriam (multimodaliniam) tipui. Tai didžiulis privalumas šiuolaikiniame pasaulyje. Užuot bandę prisitaikyti prie vieno metodo, jūs galite juos kaitalioti: pavargę skaityti pereikite prie vaizdo įrašo, o išsekę nuo klausymo – imkitės fizinės praktikos. Lankstumas yra greičiausias kelias į naujų įgūdžių įsisavinimą.

Atpažinus savo dominuojantį kanalą ar jų kombinaciją, mokymasis tampa nebe valios išbandymu, o natūraliu procesu. Susikurkite tokią darbo, studijų ar karjeros aplinką, kuri atitiktų jūsų smegenų poreikius. Atlikite nemokamą VARK mokymosi stilių testą , objektyviai įvertinkite savo informacijos apdorojimo įpročius ir pradėkite mokytis protingiau, o ne ilgiau.

Šaltiniai

Fleming, N. D., & Mills, C. (1992). Not Another Inventory, Rather a Catalyst for Reflection. (Originalus VARK modelio pristatymas).
Pashler, H., McDaniel, M., Rohrer, D., & Bjork, R. (2008). Learning Styles: Concepts and Evidence. Psychological Science in the Public Interest.
Willingham, D. T., Hughes, E. M., & Dobolyi, D. G. (2015). The Scientific Status of Learning Styles Theories. Teaching of Psychology.

Didžiojo penketo (Big Five) asmenybės testas: 5 pagrindinių asmenybės bruožų iliustracija

„Didysis penketas“ (Big Five): mokslu paremtas asmenybės testas

Daugelis populiarių testų žmones bando priskirti vienam iš 16 asmenybės tipų (kaip MBTI) ar net suskirstyti pagal spalvas ar gyvūnus. Tačiau akademinėje psichologijoje pripažįstamas visai kitas standartas – Didysis penketas (Big Five, OCEAN). Ši apžvalga paaiškina, ką iš tiesų reiškia penkios asmenybės dimensijos.

Skaityti straipsnį

Emocinio intelekto (EQ) testas: gebėjimo atpažinti ir valdyti savo emocijas iliustracija

Emocinis intelektas (EQ): kodėl vien IQ nebepakanka sėkmei

Aukštas intelektas gali padėti gauti svajonių darbą, tačiau būtent emocinis intelektas lems, kaip jums seksis jame išsilaikyti, tvarkytis su stresu ir kurti ryšius. Sužinokite, kodėl šis įgūdis yra būtinas sėkmei.