Eiti prie turinio

Verta žinoti

„Didysis penketas“ (Big Five): mokslu paremtas asmenybės testas – ką jis atskleidžia?

Autorius: Tester.lt redakcija

Daugelis populiarių testų žmones bando priskirti vienam iš 16 asmenybės tipų (kaip MBTI) ar net suskirstyti pagal spalvas ar gyvūnus. Tačiau akademinėje psichologijoje pripažįstamas visai kitas standartas – Didysis penketas (Big Five, OCEAN). Ši apžvalga paaiškina, ką iš tiesų reiškia penkios asmenybės dimensijos.

Svarbiausi akcentai

  • Didysis penketas (OCEAN) yra plačiausiai naudojamas mokslinis asmenybės modelis.
  • Penkios dimensijos: atvirumas, sąmoningumas, ekstraversija, sutarumas ir neurotizmas.
  • Bruožai nėra „geri“ ar „blogi“ — tai skirtingi būdai reaguoti į pasaulį.
Didžiojo penketo (Big Five) asmenybės testas: 5 pagrindinių asmenybės bruožų iliustracija

Daugelis iš mūsų yra bent kartą atlikę asmenybės testus. Internete apstu populiarių skirstymų į spalvas, gyvūnus ar 16 mistinių raidžių kombinacijų. Tačiau jei paklaustumėte profesionalaus psichologo, neuromokslininko ar tarptautinės korporacijos personalo atrankų specialisto, koks asmenybės vertinimo modelis yra pats patikimiausias, atsakymas būtų vienas — „Didysis penketas“ (angl. Big Five).

Didžiojo penketo modelis, dar vadinamas OCEAN akronimu, yra sukurtas remiantis ilgalaikiais empiriniais tyrimais ir pripažįstamas kaip patikimiausias būdas vertinti žmogaus asmenybę (Soto ir John, 2017). Skirtingai nei pramoginiai testai, jis neskirsto žmonių į griežtas, juodai baltas dėžutes. Asmenybė čia vertinama kaip tolygus spektras, todėl nė vienas nesame šimtaprocentinis ekstravertas ar visiškas intravertas – dauguma atsiduriame kažkur per vidurį.

Kas yra OCEAN modelis ir kaip jis atsirado?

Skirtingai nei kiti testai, kuriuos sukūrė pavieniai teoretikai, Didysis penketas atsirado lingvistiniu pagrindu – analizuojant tūkstančius žodžių, kuriais žmonės kasdienybėje apibūdina vieni kitus. Mokslininkai, pritaikę statistinę faktorių analizę, atrado, kad visą charakterio įvairovę galima sugrupuoti į penkias pagrindines dimensijas, kurios išlieka stabilios nepriklausomai nuo žmogaus kultūros ar kalbos (McCrae ir Costa, 1997).

Angliškai šių bruožų pirmosios raidės — Openness, Conscientiousness, Extraversion, Agreeableness, Neuroticism — sudaro žodį OCEAN (vandenynas). Kiekvienas žmogus savyje turi visus penkis bruožus; skiriasi tik jų išreikštumo lygis. Tester.lt teste kiekvienas bruožas turi savo balą nuo 4 iki 20 ir skirstomas į žemą, vidutinį ir aukštą lygį.

Penkios asmenybės dimensijos: kurioje spektro pusėje esate jūs?

1. Atvirumas patirčiai (Openness)

Šis bruožas parodo, kaip stipriai mėgstate naujoves, intelektualinius iššūkius, kūrybą ir nestandartinį mąstymą.

Žmonės, kurių atvirumas patirčiai yra labai aukštas, dievina spontaniškas keliones į nepažįstamus kraštus, nuolat ieško naujų hobių, gilinasi į abstrakčias idėjas, filosofiją ar meną. Jiems kasdienė rutina ir monotoniškas darbas yra didžiausias priešas. Tuo tarpu tie, kurių atvirumo lygis žemas, vertina tradicijas ir stabilumą. Jie mieliau renkasi laiko patikrintą restoraną, žinomus darbo metodus ir aiškias, struktūruotas užduotis. Tai praktiški, į realybę orientuoti žmonės.

2. Sąmoningumas (Conscientiousness)

Sąmoningumas matuoja jūsų savikontrolę, organizuotumą ir orientaciją į tikslą. Tai asmenybės bruožas, kuris tyrimuose dažniausiai siejamas su akademine bei profesine sėkme ir net ilgesne gyvenimo trukme.

Aukštas sąmoningumas reiškia, kad jūsų kalendorius visada kruopščiai užpildytas, darbus atiduodate anksčiau laiko, o ant darbo stalo vyrauja ideali tvarka. Jūs esate žmogus, kuriuo komanda gali pasikliauti. Žemas sąmoningumas rodo polinkį į spontaniškumą ir lankstumą. Tokiems žmonėms sunku laikytis griežtų rėmų, jie dažniau atidėlioja nemalonias užduotis, tačiau krizinėse, greitai besikeičiančiose situacijose geba improvizuoti geriau nei taisyklių suvaržyti perfekcionistai.

3. Ekstraversija (Extraversion)

Tai vienas geriausiai žinomų bruožų, rodantis, iš kur semiatės psichologinės energijos — iš išorinės aplinkos ar iš savo vidinio pasaulio.

Aukšta ekstraversija būdinga žmonėms, kurie negali gyventi be socialinio šurmulio. Po sunkios darbo dienos jie atsipalaiduoja eidami į miestą ar susitikdami su didelėmis draugų kompanijomis. Jie greitai užmezga naujas pažintis ir mėgsta būti dėmesio centre. Žema ekstraversija (intraversija) reiškia, kad ilgos socialinės interakcijos eikvoja bateriją. Jūs nebūtinai esate drovus — tiesiog jums labiau patinka gili, prasminga diskusija vienas ant vieno, o po ilgo bendravimo gyvybiškai būtina pabūti tyloje.

4. Sutarumas (Agreeableness)

Sutarumas atspindi polinkį bendradarbiauti, ieškoti kompromisų, pasitikėti kitais ir jausti empatiją aplinkiniams.

Aukštą sutarumą turintys asmenys yra šilti, altruistiški ir paslaugūs. Jie dažnai nustumia asmeninius poreikius į antrą planą, kad kitiems būtų patogu. Tai puikūs komandos žaidėjai, kuriems harmonija santykiuose svarbesnė už asmeninę pergalę ginče. Žemas sutarumas būdingas žmonėms, kurie neatsiprašinėja dėl savo nuomonės. Jie yra tiesmuki, kritiški, logiški ir konkurencingi. Nors aplinkiniams kartais gali atrodyti pernelyg šalti ar griežti, būtent tokie žmonės dažnai tampa tvirtais derybininkais ar vadovais , nes nebijo apginti savo ribų ir priimti nepopuliarių sprendimų.

5. Neurotizmas (Neuroticism)

Neurotizmas išmatuoja emocinį stabilumą ir reakcijos į stresą stiprumą. Nors kasdienėje kalboje šis terminas kartais skamba neigiamai, psichologijoje tai nervų sistemos jautrumo indikatorius, neturintis vienareikšmės „blogos“ etiketės.

Aukštas neurotizmas reiškia stiprų reaktyvumą į aplinką. Tokie žmonės jautriau reaguoja į nesėkmes, dažniau jaučia nerimą dėl neapibrėžtos ateities ir patiria greitus nuotaikų svyravimus. Tačiau šis natūralus jautrumas beveik visada eina koja kojon su gilia empatija, atsargumu ir analitiniu mąstymu — jie geba pastebėti rizikas ir detales ten, kur kiti jų nemato. Žemas neurotizmas (emocinis stabilumas) rodo atsparumą stresui. Krizinėse situacijose tokie asmenys išlaiko šaltą protą, retai pasiduoda panikai ir po nesėkmių greičiau psichologiškai atsitiesia.

Didysis penketas darbo rinkoje ir santykiuose

Skirtingai nei kiti testai, Didysis penketas nesuteikia vienos abstrakčios etiketės. Žinodami, kurioje spektro vietoje esate pagal kiekvieną bruožą, galite priimti pragmatiškesnius sprendimus kasdienybėje:

  • Karjeros planavime. Jei sąmoningumas žemas, o atvirumas patirčiai ypač aukštas, griežtai struktūruota duomenų analitiko ar buhalterio pozicija gali greitai vesti prie perdegimo . Natūralesnė aplinka — projektinis darbas, kūrybinė laisvė ir nuolat kintančios užduotys.
  • Santykių dinamikoje. Supratę, kad partnerio žemas sutarumas (tiesmukumas) nėra nukreiptas prieš jus asmeniškai, o yra natūralus bendravimo stilius, išvengsite daugybės bereikalingų konfliktų.
  • Asmeniniame tobulėjime. Atpažinę aukštą neurotizmą, galite nustoti kaltinti save dėl „per didelio jautrumo“ ir sąmoningiau taikyti streso valdymo technikas bei kurti saugesnę darbo aplinką.

Nėra nei idealaus, nei teisingo Didžiojo penketo profilio. Svarbiausia — suprasti savo prigimtį ir rinktis tokią aplinką bei veiklą, kuri leistų atsiskleisti stipriausiems jūsų bruožams. Norite sužinoti, kaip atrodo jūsų asmenybės spektras? Išbandykite „Tester“ „Didžiojo penketo“ testą — tai greitas ir moksliškai pagrįstas būdas geriau pažinti save. (Atkreipiame dėmesį, kad testas skirtas asmeniniam tobulėjimui ir neatstoja profesionalaus psichologinio įvertinimo).

Šaltiniai

  • Soto, C. J., & John, O. P. (2017). The next Big Five Inventory (BFI-2): Developing and assessing a hierarchical model with 15 facets to enhance bandwidth, fidelity, and predictive power. Journal of Personality and Social Psychology.
  • McCrae, R. R., & Costa, P. T. (1997). Personality trait structure as a human universal. American Psychologist.
Emocinio intelekto (EQ) testas: gebėjimo atpažinti ir valdyti savo emocijas iliustracija

Emocinis intelektas (EQ): kodėl vien IQ nebepakanka sėkmei

Aukštas intelektas gali padėti gauti svajonių darbą, tačiau būtent emocinis intelektas lems, kaip jums seksis jame išsilaikyti, tvarkytis su stresu ir kurti ryšius. Sužinokite, kodėl šis įgūdis yra būtinas sėkmei.

Skaityti straipsnį
Žmogus balansuojantis tarp ramios ir dinamiškos aplinkos – asmenybės tipo testo iliustracija

Introvertas, ekstravertas ar ambivertas: kodėl mes taip skirtingai reaguojame į aplinką?

Vienas gajausių mitų apie asmenybės tipus yra įsitikinimas, kad introvertas tiesiog yra drovus ir nemėgsta žmonių, o ekstravertas – visada pasitikintis savimi ir reikalaujantis dėmesio. Realybėje šis skirstymas, kurį dar XX amžiaus pradžioje suformulavo šveicarų psichiatras Carlas Gustavas Jungas, neturi nieko bendro su socialiniais įgūdžiais ar drąsa.

Skaityti straipsnį

Kitas atradimas

Norite dar vieno atradimo?

Jei dar nežinote, kur toliau — tegul atsitiktinumas parenka netikėtą testą jums.

Vienas paspaudimas — vienas netikėtas testas.