Eiti prie turinio

Verta žinoti

Introvertas, ekstravertas ar ambivertas: kodėl mes taip skirtingai reaguojame į aplinką?

Autorius: Tester.lt redakcija

Vienas gajausių mitų apie asmenybės tipus yra įsitikinimas, kad introvertas tiesiog yra drovus ir nemėgsta žmonių, o ekstravertas – visada pasitikintis savimi ir reikalaujantis dėmesio. Realybėje šis skirstymas, kurį dar XX amžiaus pradžioje suformulavo šveicarų psichiatras Carlas Gustavas Jungas, neturi nieko bendro su socialiniais įgūdžiais ar drąsa.

Svarbiausi akcentai

  • Skirtumas slypi ne drovume ar drąsoje, o energijos reguliavime – kaip smegenys apdoroja stimuliaciją.
  • Ekstravertus motyvuoja dopamino atlygio sistema; introvertų nervų sistema labiau remiasi acetilcholinu ir ramybe.
  • Ambivertai jungia abiejų tipų savybes ir tyrimuose dažnai pasirodo kaip stiprūs komunikatoriai.
  • Supratę savo tipą, lengviau planuojate poilsį, darbą ir santykius be nereikalingo spaudimo sau.
Žmogus balansuojantis tarp ramios ir dinamiškos aplinkos – asmenybės tipo testo iliustracija

Vienas gajausių mitų apie asmenybės tipus yra įsitikinimas, kad introvertas tiesiog yra drovus ir nemėgsta žmonių, o ekstravertas – visada pasitikintis savimi ir reikalaujantis dėmesio. Realybėje šis skirstymas, kurį dar XX amžiaus pradžioje suformulavo šveicarų psichiatras Carlas Gustavas Jungas, neturi nieko bendro su socialiniais įgūdžiais ar drąsa.

Pagrindinis skirtumas tarp šių asmenybės tipų slypi ne elgesyje, o energijos reguliavimo mechanizmuose – tame, kaip mūsų smegenys apdoroja išorinę stimuliaciją ir iš kur mes semiamės vidinės energijos.

Viskas prasideda smegenyse: dopaminas prieš acetilcholiną

Šiuolaikiniai neuromokslo tyrimai atskleidžia, kad introvertų ir ekstravertų smegenys veikia skirtingai. Esminis skirtumas slypi atlygio ir malonumo sistemoje, kurią reguliuoja neuromediatorius dopaminas.

Ekstravertų smegenyse dopamino atlygio tinklas yra itin aktyvus. Tam, kad jie pasijaustų gerai, jiems reikia stiprių išorinių dirgiklių: naujų žmonių, veiksmo, rizikos ar greito tempo. Būtent todėl triukšmingas vakarėlis ar intensyvi diskusija jiems suteikia energijos.

Tuo tarpu introvertų smegenys yra kur kas jautresnės dopaminui – per didelis jo kiekis sukelia ne malonumą, o greitą išsekimą ir perstimuliavimą. Introvertų nervų sistema labiau remiasi acetilcholinu. Tai neuromediatorius, kuris išsiskiria ramybės būsenoje, kai žmogus susikaupia, skaito, analizuoja ar bendrauja gilioje, intymioje aplinkoje. Būtent todėl introverto „baterija“ kraunasi tyloje.

Trys asmenybės poliai: kaip atpažinti save ir kitus?

Nors psichologijoje asmenybė vertinama kaip spektras, patogumo dėlei išskiriami trys pagrindiniai tipai:

  • Introvertas. Tai žmogus, kurio dėmesys nukreiptas į vidinį minčių ir idėjų pasaulį. Introvertams reikia asmeninės erdvės ir laiko vienatvėje, kad jie galėtų atgauti jėgas po socialinių interakcijų. Jie linkę viską kruopščiai apgalvoti prieš kalbėdami, sunkiau toleruoja atviras biuro erdves (angl. open space) ir vertina gilius, prasmingus pokalbius su keliais artimais žmonėmis, o ne paviršutinišką šnekučiavimąsi (angl. small talk) minioje.
  • Ekstravertas. Išorinio pasaulio žmogus. Ekstravertai „galvoja balsu“ – sprendimus jiems lengviausia priimti diskutuojant. Jie natūraliai traukia prie žmonių, nes socialinė sąveika veikia kaip jų pagrindinis energijos šaltinis. Tyla ir ilgas izoliacijos periodas jiems sukelia diskomfortą, motyvacijos kritimą ir nuobodulį.
  • Ambivertas. Tai asmenybės aukso viduriukas. Ambivertai savyje talpina abiejų tipų savybes ir geba prisitaikyti prie situacijos. Prestižinės „Wharton“ verslo mokyklos (JAV) profesoriaus Adamo Granto atlikti tyrimai parodė, kad būtent ambivertai yra patys sėkmingiausi pardavimų bei lyderystės srityse. Jie moka laiku prabilti ir sužavėti publiką, tačiau lygiai taip pat geba atsitraukti, atidžiai išklausyti klientą ir neperstimuliuoti pašnekovo.

Santykiai ir darbas: kaip suprasti kitokį nei jūs?

Asmenybės tipų skirtumai dažnai tampa konfliktų priežastimi tiek šeimoje, tiek darbo aplinkoje. Tai nutinka tada, kai vienas tipas kito elgesį priima asmeniškai.

Gyvenant ar dirbant su introvertu, svarbu suprasti, kad jo poreikis atsiriboti nėra atstūmimas. Jei po ilgos darbo dienos jūsų partneris nori valandą pabūti tyloje, jis tiesiog perjunginėja savo nervų sistemą į poilsio režimą. Darbo aplinkoje iš introvertų nereikėtų reikalauti greitų atsakymų idėjų šturmo sesijose – duokite jiems laiko apdoroti informaciją, ir jie pateiks giliausiai išanalizuotus sprendimus.

Tuo tarpu ekstravertų poreikis nuolat bendrauti nėra dėmesio trūkumas ar paviršutiniškumas. Jiems tiesiog reikia interakcijos, kad jų mintys įgautų struktūrą. Artimiems žmonėms verta priimti tai, kad ekstravertui savaitgalis namuose gali atrodyti kaip bausmė, todėl santykiuose būtina ieškoti kompromiso tarp ramaus laiko dviese ir aktyvaus socialinio gyvenimo.

Pažinkite savo vidinį variklį

Suprasti, kurioje asmenybės spektro vietoje esate, yra naudinga ne tik dėl asmeninio produktyvumo, bet ir dėl psichologinės sveikatos. Kai žinote savo ribas, galite geriau derinti energiją su profesine aplinka , nustoti versti save elgtis taip, kaip jums nepriimtina, ir pradėti planuoti laiką taip, kad jūsų vidinė baterija visada būtų pilna.

Jei nesate tikri, koks energijos reguliavimo mechanizmas jums būdingas, tai nesunkiai išsiaiškinsite atlikę struktūruotą vertinimą. Nemokamas introverto, ekstraverto ar ambiverto testas padės tiksliai identifikuoti jūsų asmenybės polinkius ir geriau suprasti, kokiose situacijose galite atskleisti didžiausią savo potencialą.

Šaltiniai

  • Carl Gustav Jung „Psichologiniai tipai“ (klasikinė analitinės psichologijos teorija).
  • Adam Grant, Wharton School of the University of Pennsylvania – tyrimai apie ambivertų pranašumą socialinėse ir pardavimų srityse.
  • Psichologijos ir neuromokslo tyrimai, analizuojantys dopamino ir acetilcholino sistemų skirtumus tarp asmenybės tipų.
Didžiojo penketo (Big Five) asmenybės testas: 5 pagrindinių asmenybės bruožų iliustracija

„Didysis penketas“ (Big Five): mokslu paremtas asmenybės testas

Daugelis populiarių testų žmones bando priskirti vienam iš 16 asmenybės tipų (kaip MBTI) ar net suskirstyti pagal spalvas ar gyvūnus. Tačiau akademinėje psichologijoje pripažįstamas visai kitas standartas – Didysis penketas (Big Five, OCEAN). Ši apžvalga paaiškina, ką iš tiesų reiškia penkios asmenybės dimensijos.

Skaityti straipsnį
Emocinio intelekto (EQ) testas: gebėjimo atpažinti ir valdyti savo emocijas iliustracija

Emocinis intelektas (EQ): kodėl vien IQ nebepakanka sėkmei

Aukštas intelektas gali padėti gauti svajonių darbą, tačiau būtent emocinis intelektas lems, kaip jums seksis jame išsilaikyti, tvarkytis su stresu ir kurti ryšius. Sužinokite, kodėl šis įgūdis yra būtinas sėkmei.

Skaityti straipsnį

Kitas atradimas

Norite dar vieno atradimo?

Jei dar nežinote, kur toliau — tegul atsitiktinumas parenka netikėtą testą jums.

Vienas paspaudimas — vienas netikėtas testas.