Eiti prie turinio

Verta žinoti

Kaip pasirinkti studijas ir profesiją: 5 kryptys ir dažniausios klaidos

Autorius: Tester.lt redakcija

Nežinote, ką studijuoti ar kokią karjeros kryptį rinktis? Sužinokite 5 pagrindines studijų sritis, dažniausias stojimo klaidas ir praktinius atrankos žingsnius.

Svarbiausi akcentai

  • Renkantis studijas ar naują profesiją svarbiausia vertinti ne skambų specialybės pavadinimą, o tai, kokio pobūdžio kasdienes užduotis jums įdomu spręsti.
  • Šiuolaikiniame studijų ir darbo pasaulyje išskiriamos penkios pagrindinės kryptys: technologijos ir inžinerija, medicina ir gamtos mokslai, verslas ir teisė, psichologija ir ugdymas bei kūryba ir komunikacija.
  • Jei jūsų profilyje stipriai išreikštos dvi ar kelios sritys, tai yra didelis pranašumas – darbo rinkoje itin vertinami specialistai, gebantys sujungti kelias disciplinas.
  • Pirmasis diplomas neapibrėžia viso likusio gyvenimo, tačiau sąmoningas savo stipriųjų pusių įsivertinimas padeda sutaupyti laiko ir išvengti nusivylimo pirmaisiais studijų metais.
Moteris apsupta krypties simbolių: kompasas, kelrodžiai, diplomo kepurė ir augimo krumpliaratis — studijų krypties ir profesijos pasirinkimas

Klausimas „kuo nori būti ir ką ketini studijuoti?“ daugeliui vyresnių klasių moksleivių, abiturientų ir net kryptį keičiančių suaugusiųjų sukelia stiprią įtampą. Kai aplinkiniai laukia vieno konkretaus atsakymo, o universitetai ir kolegijos siūlo šimtus panašiai skambančių programų, lengva pasijusti pasimetusiam. Įtampą dar labiau didina įsitikinimas, kad vienas sprendimas nulems visą likusį gyvenimą.

Karjeros psichologai pastebi, kad pagrindinė stojančiųjų problema yra bandymas rinktis išorinius profesijų pavadinimus, neįsivertinus paties darbo turinio. Užuot spėliojus, kuri specialybė po penkerių metų bus populiariausia, kur kas naudingiau suprasti, kokio pobūdžio problemas jums įdomu narplioti ir kokioje aplinkoje jūsų prigimtiniai gebėjimai atsiskleidžia lengviausiai. Jei šiuo metu jaučiate pasirinkimo paralyžių , pirmiausia verta nuraminti sprendimų spaudimą, o tada grįžti prie krypčių turinio.

Penkios pagrindinės studijų ir profesijos kryptys

Sujungus karjeros tyrėjo dr. Dale’o Predigerio darbo pasaulio dimensijas (darbą su duomenimis, idėjomis, žmonėmis ir techniniais objektais) bei šiuolaikinę aukštojo mokslo programų klasifikaciją, studijų ir profesines sritis patogiausia suskirstyti į penkias praktines kryptis. Kiekviena iš jų reikalauja savito mąstymo stiliaus ir kasdienių įpročių.

1. Technologijos ir inžinerija

Technologinis ir inžinerinis kelias traukia žmones, kuriems patinka aiški logika, struktūra ir darbas su sistemomis. Pagrindinis darbo klausimas šioje srityje yra „kaip tai sukonstruota ir kaip priversti tai veikti efektyviau?“. Tokią veiklą dažniausiai renkasi tie, kurie mėgsta savarankiškai gilintis į techninius uždavinius ir matyti konkretų, veikiantį savo darbo rezultatą. Kaip pavyzdžius galima išskirti programavimą, informacines sistemas, dirbtinį intelektą, elektroniką, mechanikos inžineriją, architektūrą ar statybą.

2. Medicina ir gamtos mokslai

Gyvybės ir sveikatos mokslai vienija specialistus, kuriuos domina gamtos dėsniai, žmogaus organizmo veikla ir tikslus, įrodymais grįstas pažinimas. Kasdieniame darbe susijungia didelis analitinis kruopštumas, kantrybė tiriant priežasčių bei pasekmių ryšius ir noras kurti tiesioginę naudą žmonių ar aplinkos sveikatai. Ryškiausi tokios krypties pavyzdžiai yra medicina, odontologija, farmacija, reabilitacija, veterinarija, biologija, chemija, genetika ir biotechnologijos.

3. Verslas, finansai ir teisė

Organizacinė ir analitinė kryptis apima darbą su įmonių procesais, skaičiais, taisyklėmis bei strategija. Tokiose pozicijose geriausiai jaučiasi žmonės, kurie mėgsta aiškius tikslus, derybas, išteklių planavimą ir drąsiai prisiima atsakomybę už bendrą finansinį ar teisinį rezultatą. Tarp populiariausių šios krypties pavyzdžių rikiuojasi ekonomika, finansai, duomenų analitika, teisė, verslo vadyba, projektų valdymas ir logistika. Čia dažnai praverčia ir lyderystės stiliai , kai tenka telkti komandą ar vesti derybas.

4. Psichologija, ugdymas ir socialiniai mokslai

Socialinių ir humanitarinių mokslų centre visada yra žmogus, jo elgesio motyvai, emocinė gerovė ir visuomenės raida. Sėkmę tokiose profesijose lemia empatija, gebėjimas įsiklausyti, aiškiai perteikti žinias ir noras padėti kitiems augti ar įveikti sunkumus. Kaip pagrindinius pavyzdžius verta paminėti psichologiją, edukologiją, socialinį darbą, žmogiškųjų išteklių valdymą, sociologiją, politikos mokslus ir filologiją. Dirbant su žmonėmis ypač svarbu laiku pastebėti emocinio perdegimo požymius ir saugoti savo ribas.

5. Kūryba, dizainas ir komunikacija

Kūrybinių industrijų ir komunikacijos laukas suburia žmones, kuriuos slegia griežti šablonai ir rutina. Pagrindinė vertė sukuriama per vaizduotę, estetinį jautrumą, darbą su vaizdu ar tekstu ir gebėjimą sukelti auditorijai emocinį įspūdį. Tokios veiklos pavyzdžiai apima grafinį ir produkto dizainą, rinkodarą, reklamą, viešuosius ryšius, žurnalistiką, medijas bei kino ir vaizdo meną.

Ką daryti, jei traukia dvi ar kelios skirtingos sritys?

Labai dažnai atlikus savęs pažinimo testus paaiškėja, kad žmogaus profilyje aukštus balus surenka dvi ar net trys kryptys. Moksleiviams tai neretai sukelia dar didesnį pasimetimą, nes atrodo, kad reikia priverstinai išsirinkti tik vieną pusę ir atsisakyti kitos.

Šiuolaikinėje darbo rinkoje kelių sričių derinimas yra vienas didžiausių konkurencinių pranašumų. Pačios įdomiausios ir geriausiai apmokamos profesijos šiandien kuriasi būtent disciplinų sankirtose:

  • Technologijos + Kūryba: skaitmeninių produktų (UX/UI) dizainas, žaidimų kūrimas, architektūros vizualizacijos.
  • Technologijos + Medicina ir gamtos mokslai: bioinformatika, medicinos inžinerija, sveikatos technologijų vystymas.
  • Verslas + Psichologija ir komunikacija: rinkodaros strategija, personalo (HR) valdymas, organizacinė psichologija.
  • Verslas + Technologijos: finansų technologijos (angl. FinTech), duomenų mokslas, IT projektų valdymas.

Jei norite dar geriau suprasti savo asmenybės tipą ir santykį su komandiniu darbu, šalia studijų krypties įsivertinimo verta atlikti bendrąjį karjeros testą (plačiau – kokia profesija man tinka ) arba pasitikrinti, kaip greičiausiai įsisavinate naują informaciją, atlikus mokymosi stiliaus testą bei skaitant apie VARK mokymosi stilius .

Dažniausios studijų ir profesijos pasirinkimo klaidos

Stebint studentus, kurie po pirmojo kurso nusivilia ir meta studijas, matomos trys nuolat pasikartojančios klaidos:

  1. Stojimas dėl prestižo arba aplinkinių spaudimo. Tėvai ar artimieji dažnai rekomenduoja specialybes, kurios jiems asocijuojasi su saugumu ir statusu (pavyzdžiui, teisę, mediciną ar finansus). Vis dėlto, jei žmogus neturi natūralaus polinkio tai sričiai, studijos tampa kančia, o dirbti nemėgstamoje srityje konkurencingai tampa beveik neįmanoma.
  2. Romantizuotas profesijos įvaizdis. Daugelis apie specialybę sprendžia iš filmų ar socialinių tinklų ir mato tik gražiąją jos pusę: teisininką įsivaizduoja kaip įspūdingą kalbėtoją teismo salėje, o rinkodaros specialistą – kaip kūrybinių šūkių kūrėją. Realybėje didžiąją teisininko darbo dalį sudaro kruopštus dokumentų skaitymas, o šiuolaikinė rinkodara yra neatsiejama nuo duomenų lentelių ir analitikos.
  3. Sprendimas pagal tai, kur stoja draugai arba kur lengviausia įstoti. Pasirinkimas plaukti pasroviui trumpam nuima streso naštą dvyliktoje klasėje, tačiau problemą tik atideda keliems metams į priekį. Vėliau tai gali virsti karjeros stagnacijos jausmu, kai darbas neatitinka prigimtinių polinkių.

Mitai ir realybė apie pirmojo pasirinkimo svarbą

  • Mitas: „Pasirinkęs studijas būdamas aštuoniolikos, nusprendžiu visam gyvenimui.“
    Realybė: Stanfordo universiteto karjeros projektavimo dėstytojai Billas Burnettas ir Dave’as Evansas pabrėžia, kad šiuolaikinis žmogus per savo darbinį gyvenimą kryptį keičia kelis kartus. Pirmosios studijos suteikia mąstymo pamatą, socialinį ratą ir bazinius įgūdžius, kuriuos vėliau galima pakreipti nauja linkme.
  • Mitas: „Sėkmingi žmonės nuo vaikystės tiksliai žinojo savo pašaukimą.“
    Realybė: Tik labai maža dalis žmonių jaučia ankstyvą pašaukimą. Daugeliui susidomėjimas ir aistra veiklai atsiranda tik tada, kai jie pradeda gilintis į sritį, įgyja pirmųjų įgūdžių ir pamato, kad jiems tai gerai sekasi.
  • Mitas: „Humanitarinės ir menų studijos neturi perspektyvos.“
    Realybė: Perspektyvą lemia ne pats diplomas, o gebėjimas savo srities žinias sujungti su praktiniais įgūdžiais – komunikacija, projektų valdymu ir skaitmeniniu raštingumu.

Praktiniai žingsniai moksleiviams, studentams ir keičiantiems kryptį

  1. Analizuokite studijų programos dalykų sąrašą, o ne pavadinimą. Dvi vienodai pavadintos programos skirtinguose universitetuose gali turėti visiškai skirtingą turinį. Atsidarykite visų ketverių metų studijų planą ir pažiūrėkite, kokius konkrečius dalykus mokysitės kiekvieną semestrą.
  2. Atlikite „vienos dienos“ realybės patikrą. Prieš priimdami sprendimą, susiraskite bent vieną toje srityje jau dirbantį specialistą ar vyresnio kurso studentą. Paklauskite jo paprasto klausimo: „Kaip atrodo tavo eilinė darbo diena nuo ryto iki vakaro ir kas šiame darbe vargina labiausiai?“
  3. Palyginkite dvi alternatyvas raštu. Jei blaškotės tarp dviejų konkrečių krypčių ar universitetų, užpildykite mūsų interaktyvų Dekarto kvadrato įrankį . Atsakę į keturis struktūrinius klausimus, aiškiai pamatysite kiekvieno pasirinkimo privalumus ir paslėptas rizikas.
  4. Išbandykite sritį mažais žingsniais. Nelaukite rugsėjo pirmosios: peržiūrėkite nemokamas įvadines paskaitas internete, pasavanoriaukite ar atlikite nedidelį praktinį projektą. Net ir kelios valandos realaus bandymo suteikia daugiau aiškumo nei mėnesius trunkantys apmąstymai.

Įsivertinkite savo studijų ir profesijos kryptį

Kad lengviau susistemintumėte savo interesus ir pamatytumėte, kuriose srityse jūsų prigimtiniai polinkiai atsiskleidžia stipriausiai, atlikite mūsų nemokamą studijų krypties ir profesijos pasirinkimo testą . Atsakę į 20 klausimų, pamatysite savo penkių krypčių profilį, sužinosite tinkamiausias studijų šakas ir galėsite sugeneruoti asmeninę profilio analizę.

Šaltiniai

  • Prediger, D. J. (1982). Dimensions underlying Holland's hexagon: Missing link between interests and occupations? Journal of Vocational Behavior.
  • Holland, J. L. (1997). Making Vocational Choices: A Theory of Vocational Personalities and Work Environments. Psychological Assessment Resources.
  • Savickas, M. L. (2013). Career Construction Theory and Practice. In S. D. Brown & R. W. Lent (Eds.), Career Development and Counseling. Wiley.
  • Burnett, B., & Evans, D. (2016). Designing Your Life: How to Build a Well-Lived, Joyful Life. Knopf.
Profesijos pasirinkimo testą simbolizuojanti 3D iliustracija, kurioje žmogus stovi karjeros kryžkelėje su skirtingų profesijų simboliais
Karjera

Kokia profesinė kryptis jums tinka geriausiai? Kaip asmenybė nulemia sėkmę darbe

Dažnas žmogus bent kartą gyvenime pajunta, kad darbas jo nedžiugina. Keičiame įmones, vadovus, pareigas, bet nepasitenkinimo jausmas niekur nedingsta. Kodėl taip nutinka? Psichologas Johnas Hollandas dar praėjusiame amžiuje įrodė, kad profesinė sėkmė priklauso ne nuo atlyginimo ar skambaus pareigų pavadinimo, o nuo asmenybės ir darbo aplinkos suderinamumo. Paprastai tariant – žmogus geriausiai jaučiasi ten, kur jam leidžiama būti savimi.

Skaityti straipsnį
Lyderis su komanda ir krypties rodykle – lyderystės stiliaus testo iliustracija
Karjera

Lyderystės stiliai: 4 vadovavimo tipai, jų privalumai ir trūkumai

Sužinokite, kokie yra pagrindiniai lyderystės stiliai. Objektyvi analizė: vizionierius, mentorius, demokratas ir direktyvusis vadovas. Privalumai ir rizikos.

Skaityti straipsnį

Kitas atradimas

Norite dar vieno atradimo?

Jei dar nežinote, kur toliau — tegul atsitiktinumas parenka netikėtą testą jums.

Vienas paspaudimas — vienas netikėtas testas.