Sakote „taip“, o viduje viskas rėkia „ne“. Apsiimate padaryti kolegos darbą, nors patys nespėjate, arba sutinkate eiti į susitikimą, kuriame visiškai nenorite būti. Vėliau jaučiatės išsekę, o galbūt net jaučiate slaptą pyktį ant žmonių, kuriems padėjote. Tai nėra valios trūkumas ar prastas charakteris. Nemokėjimas nustatyti asmeninių ribų yra giliai įsišaknijęs psichologinis fenomenas, tiesiogiai susijęs su mūsų nervų sistemos išlikimo instinktais. Patarimas „tiesiog imk ir pasakyk ne“ čia neveikia – jums reikia ne drąsos, o supratimo, kas iš tiesų valdo jūsų sprendimus.
Neuromokslas: kodėl žodis „Ne“ atrodo toks pavojingas?
Kai žmogus paprašo paslaugos, kurios jūs nenorite daryti, jūsų smegenyse dažnai įsijungia pavojaus signalas. Evoliuciškai mes esame genties gyvūnai – būti atstumtam nuo grupės anksčiau reiškė mirtį. Todėl atsisakymą smegenys interpretuoja kaip potencialų konfliktą ir atstūmimą.
Atsakydama į šią „grėsmę“, nervų sistema gali įjungti vieną iš išlikimo reakcijų. Dauguma žino „Kovok arba Bėk“ (angl. Fight or Flight) reakcijas, tačiau klinikinėje psichologijoje išskiriamas ir dar vienas atsakas – pataikavimas (angl. Fawn). Žmogus automatiškai, dar nespėjęs logiškai pagalvoti, tampa paslaugiu ir prisiima atsakomybę už kito žmogaus emocijas, kad tik išvengtų bet kokios įtampos ore.
4 asmeninių ribų profiliai: atpažinkite savo stilių
Mes visi skirtingai tvarkomės su spaudimu. Remiantis klinikinės psichologijos ekspertais (tokiais kaip „žmonių džiuginimo“ sindromą tyrinėjusi dr. Harriet B. Braiker bei asertyvumo treneriai S. ir G. Boweriai), žmones galima suskirstyti į 4 pagrindinius profilius. Kiekvienas ribų nustatymo stilius turi ir šviesiąją, ir tamsiąją puses.
1. Pataikautojas („Žmonių džiugintojas“)
Tai žmonės, kurių pagrindinis tikslas – išlaikyti taiką ir padaryti kitus laimingus, net jei tai kainuoja jų pačių gerovę.
- tipinės frazės: „taip, žinoma, aš tai padarysiu“, „man nesunku, nesijaudink dėl manęs“, „kaip tu nori, taip ir darykim“.
- stiprybės: jie yra neįtikėtinai empatiški , puikūs komandos žaidėjai, moka „skaityti“ kambarį ir greitai pajunta kitų žmonių emocinius poreikius.
- silpnosios vietos (rizikos): milžiniška perdegimo rizika. Kadangi jie be galo retai pasako tiesioginį „ne“, aplinkiniai dažnai pradeda jais naudotis (net ir patys to nesuprasdami). Pataikautojai kaupia vidinį apmaudą ir ilgainiui gali prarasti savo identitetą.
2. Konfliktų vengėjas (Pasyviai-agresyvus)
Šis tipas tiesiogiai neatsisako, bet ir neįvykdo prašymo. Susidūrę su spaudimu, jie ieško aplinkinių kelių.
- tipinės frazės: „pažiūrėsim, ką galėsiu padaryti“, „galbūt pavyks, bet dar nepažadu“, „aš tikrai norėjau padėti, bet netikėtai atsirado kitų reikalų“.
- stiprybės: jie pasižymi dideliu lankstumu ir gebėjimu prisitaikyti. Šie žmonės moka sušvelninti aštrias situacijas ir išlaikyti ramią atmosferą, mikliai išvengdami bereikalingų dramų ar atvirų konfliktų.
- silpnosios vietos (rizikos): ilgalaikėje perspektyvoje jie praranda aplinkinių pasitikėjimą. Žadėjimas ir nepadarymas, dingimas be žinios arba darbo atlikimas „sukandus dantis“ griauna santykius kur kas greičiau nei nuoširdus atsisakymas.
