Eiti prie turinio

Verta žinoti

Asmeninės ribos: kodėl bijome pasakyti „Ne“ ir kaip nustoti visiems įtikti?

Autorius: Tester.lt redakcija

Patarimas „tiesiog pasakyk ne“ neveikia. Sužinokite, kokie psichologiniai mechanizmai mus verčia pataikauti kitiems, ir atraskite savo asmeninių ribų profilį.

Svarbiausi akcentai

  • Nemokėjimas atsisakyti dažniausiai kyla iš atstūmimo baimės arba klaidingo įsitikinimo, kad mūsų vertė priklauso nuo naudingumo kitiems.
  • Nuolatinis pataikavimas (people-pleasing) dažnai vertinamas kaip trauminis nervų sistemos atsakas (fawn response).
  • Išskiriami 4 asmeninių ribų profiliai: pataikautojai, vengėjai, gynybinės sienos ir asertyvūs diplomatai.
  • Sveikos ribos nereiškia agresijos – tai asertyvumas: gebėjimas apginti savo laiką tvirtai, bet pagarbiai.
Asmeninių ribų testas: gebėjimo pasakyti „Ne“ ir asertyvaus bendravimo iliustracija

Sakote „taip“, o viduje viskas rėkia „ne“. Apsiimate padaryti kolegos darbą, nors patys nespėjate, arba sutinkate eiti į susitikimą, kuriame visiškai nenorite būti. Vėliau jaučiatės išsekę, o galbūt net jaučiate slaptą pyktį ant žmonių, kuriems padėjote. Tai nėra valios trūkumas ar prastas charakteris. Nemokėjimas nustatyti asmeninių ribų yra giliai įsišaknijęs psichologinis fenomenas, tiesiogiai susijęs su mūsų nervų sistemos išlikimo instinktais. Patarimas „tiesiog imk ir pasakyk ne“ čia neveikia – jums reikia ne drąsos, o supratimo, kas iš tiesų valdo jūsų sprendimus.

Neuromokslas: kodėl žodis „Ne“ atrodo toks pavojingas?

Kai žmogus paprašo paslaugos, kurios jūs nenorite daryti, jūsų smegenyse dažnai įsijungia pavojaus signalas. Evoliuciškai mes esame genties gyvūnai – būti atstumtam nuo grupės anksčiau reiškė mirtį. Todėl atsisakymą smegenys interpretuoja kaip potencialų konfliktą ir atstūmimą.

Atsakydama į šią „grėsmę“, nervų sistema gali įjungti vieną iš išlikimo reakcijų. Dauguma žino „Kovok arba Bėk“ (angl. Fight or Flight) reakcijas, tačiau klinikinėje psichologijoje išskiriamas ir dar vienas atsakas – pataikavimas (angl. Fawn). Žmogus automatiškai, dar nespėjęs logiškai pagalvoti, tampa paslaugiu ir prisiima atsakomybę už kito žmogaus emocijas, kad tik išvengtų bet kokios įtampos ore.

4 asmeninių ribų profiliai: atpažinkite savo stilių

Mes visi skirtingai tvarkomės su spaudimu. Remiantis klinikinės psichologijos ekspertais (tokiais kaip „žmonių džiuginimo“ sindromą tyrinėjusi dr. Harriet B. Braiker bei asertyvumo treneriai S. ir G. Boweriai), žmones galima suskirstyti į 4 pagrindinius profilius. Kiekvienas ribų nustatymo stilius turi ir šviesiąją, ir tamsiąją puses.

1. Pataikautojas („Žmonių džiugintojas“)

Tai žmonės, kurių pagrindinis tikslas – išlaikyti taiką ir padaryti kitus laimingus, net jei tai kainuoja jų pačių gerovę.

  • tipinės frazės: „taip, žinoma, aš tai padarysiu“, „man nesunku, nesijaudink dėl manęs“, „kaip tu nori, taip ir darykim“.
  • stiprybės: jie yra neįtikėtinai empatiški , puikūs komandos žaidėjai, moka „skaityti“ kambarį ir greitai pajunta kitų žmonių emocinius poreikius.
  • silpnosios vietos (rizikos): milžiniška perdegimo rizika. Kadangi jie be galo retai pasako tiesioginį „ne“, aplinkiniai dažnai pradeda jais naudotis (net ir patys to nesuprasdami). Pataikautojai kaupia vidinį apmaudą ir ilgainiui gali prarasti savo identitetą.

2. Konfliktų vengėjas (Pasyviai-agresyvus)

Šis tipas tiesiogiai neatsisako, bet ir neįvykdo prašymo. Susidūrę su spaudimu, jie ieško aplinkinių kelių.

  • tipinės frazės: „pažiūrėsim, ką galėsiu padaryti“, „galbūt pavyks, bet dar nepažadu“, „aš tikrai norėjau padėti, bet netikėtai atsirado kitų reikalų“.
  • stiprybės: jie pasižymi dideliu lankstumu ir gebėjimu prisitaikyti. Šie žmonės moka sušvelninti aštrias situacijas ir išlaikyti ramią atmosferą, mikliai išvengdami bereikalingų dramų ar atvirų konfliktų.
  • silpnosios vietos (rizikos): ilgalaikėje perspektyvoje jie praranda aplinkinių pasitikėjimą. Žadėjimas ir nepadarymas, dingimas be žinios arba darbo atlikimas „sukandus dantis“ griauna santykius kur kas greičiau nei nuoširdus atsisakymas.

3. Gynybinė siena (Agresyvus atsisakymas)

Tai žmonės, kurie moka pasakyti „ne“, tačiau daro tai taip aštriai, tarsi bet koks prašymas būtų kėsinimasis į jų laisvę.

  • tipinės frazės: „tai ne mano problemos“, „aš neprivalau to daryti“, „ko jūs nuolat iš manęs norite?“.
  • stiprybės: jie niekada neleidžia savęs išnaudoti. Jų laikas ir energija yra maksimaliai apsaugoti, jie pasižymi didžiuliu savarankiškumu ir nepriklausomybe.
  • silpnosios vietos (rizikos): dėl pernelyg griežto ir neempatiško atsisakymo jie atstumia žmones. Gynybinės sienos dažnai izoliuojasi, nes aplinkiniai bijo į juos kreiptis net esant rimtai būtinybei, nenorėdami iššaukti piktos reakcijos.

4. Diplomatas (Asertyvus komunikatorius)

Asertyvumas – tai psichologinis aukso viduriukas. Šis žmogus moka gerbti kitų poreikius, bet nepamiršta ir savųjų.

  • tipinės frazės: „suprantu, kad tau reikia pagalbos, bet šiuo metu negaliu prisiimti papildomų darbų“, „mielai padėsiu, kai tik turėsiu laisvo laiko“.
  • stiprybės: tvirtai, bet švelniai apgina savo ribas be jokio kaltės jausmo. Sukuria nuspėjamus, saugius ir brandžius santykius, nes aplinkiniams nereikia spėlioti, ką šis žmogus iš tiesų galvoja.
  • silpnosios vietos (rizikos): pradėjus taikyti šį stilių, manipuliuoti linkę žmonės ar „pataikautojai“ gali tai interpretuoti kaip šaltumą. Asertyvumas reikalauja drąsos atlaikyti pradinį kitų žmonių nepasitenkinimą.

Praktinė psichologija: kaip pasakyti „NE“ be kaltės jausmo?

Sveikų asmeninių ribų kūrimas yra įgūdis, kurį galima ištreniruoti. Norint sumažinti nervų sistemos įtampą ir sukonstruoti saugų atsisakymą, verta pritaikyti kelias bazines komunikacijos technikas.

1. Įveskite pauzę (Atsakymo atidėjimas)

Pataikautojams didžiausia problema yra automatinis, žaibiškas sutikimas. Jūsų pirminė užduotis – ne išmokti pasakyti „ne“, o išmokti laimėti šiek tiek laiko apmąstymui. Vietoj atsakymo naudokite standartines frazes: „man reikia pasitikrinti savo kalendorių“, „atsakysiu tau po pietų“ arba „turiu įvertinti savo dabartinį krūvį“. Ši pauzė leidžia nusiraminti emocijoms ir įjungti logiką.

2. Naudokite „Sumuštinio“ techniką

Jei atsisakyti labai sunku, švelninkite smūgį, bet nekeiskite esmės. Tai susideda iš trijų dalių: Pozityvas – Atsisakymas – Alternatyva.

Pavyzdys: „ačiū, kad mane pakvietei (pozityvas), bet šį savaitgalį noriu likti namuose ir pailsėti (tvirtas ne). Galbūt galime trumpam išgerti kavos kitą antradienį? (alternatyva)“.

3. Pašalinkite teisumą iš kalbos

Viena didžiausių klaidų atsisakant – perdėtas teisinimasis. Kai pradedate detaliai pasakoti, kodėl negalite kažko padaryti, kiti žmonės natūraliai pradeda siūlyti sprendimus jūsų problemoms, kad vis dėlto priverstų jus sutikti. Asertyvus „ne“ yra trumpas. „Šiuo metu to padaryti negaliu, mano grafikas pilnas“ yra baigtas sakinys, kuriam nereikia advokato.

Asmeninės ribos nėra sienos, skirtos atstumti žmones. Tai yra instrukcijos aplinkiniams, kaip su jumis elgtis, kad jūsų santykiai išliktų ilgalaikiai ir pagarbūs. Atlikite nemokamą asmeninių ribų testą , objektyviai įvertinkite savo dabartinį bendravimo stilių ir gaukite vertingas rekomendacijas, kurios padės susigrąžinti savo laiko ir energijos kontrolę.

Šaltiniai

  • Walker, P. (2013). Complex PTSD: From Surviving to Thriving. (Trauminis pataikavimo „Fawn“ atsakas).
  • Braiker, H. B. (2001). The Disease to Please: Curing the People-Pleasing Syndrome. (Žmonių džiuginimo sindromas).
  • Bower, S. A., & Bower, G. H. (2004). Asserting Yourself: A Practical Guide for Positive Change. (Asertyvaus bendravimo pagrindai).
Didžiojo penketo (Big Five) asmenybės testas: 5 pagrindinių asmenybės bruožų iliustracija

„Didysis penketas“ (Big Five): mokslu paremtas asmenybės testas

Daugelis populiarių testų žmones bando priskirti vienam iš 16 asmenybės tipų (kaip MBTI) ar net suskirstyti pagal spalvas ar gyvūnus. Tačiau akademinėje psichologijoje pripažįstamas visai kitas standartas – Didysis penketas (Big Five, OCEAN). Ši apžvalga paaiškina, ką iš tiesų reiškia penkios asmenybės dimensijos.

Skaityti straipsnį
Emocinio intelekto (EQ) testas: gebėjimo atpažinti ir valdyti savo emocijas iliustracija

Emocinis intelektas (EQ): kodėl vien IQ nebepakanka sėkmei

Aukštas intelektas gali padėti gauti svajonių darbą, tačiau būtent emocinis intelektas lems, kaip jums seksis jame išsilaikyti, tvarkytis su stresu ir kurti ryšius. Sužinokite, kodėl šis įgūdis yra būtinas sėkmei.

Skaityti straipsnį

Kitas atradimas

Norite dar vieno atradimo?

Jei dar nežinote, kur toliau — tegul atsitiktinumas parenka netikėtą testą jums.

Vienas paspaudimas — vienas netikėtas testas.