Eiti prie turinio

Verta žinoti

Proto spąstai: kodėl jūsų pačių mintys jums meluoja?

Autorius: Tester.lt redakcija

Kognityvinės mąstymo klaidos sukelia nereikalingą nerimą ir kaltę. Sužinokite, kaip atpažinti proto spąstus, ir išmokite susigrąžinti minčių kontrolę.

Svarbiausi akcentai

  • Remiantis kognityvine elgesio terapija (KET), emocijas sukelia ne patys įvykiai, o tai, kaip mes tuos įvykius interpretuojame.
  • Žmogaus smegenys evoliuciškai linkusios ieškoti grėsmių, todėl natūraliai generuoja nerimastingus ir pesimistinius scenarijus.
  • Psichiatras Davidas Burnsas išskyrė 10 pagrindinių mąstymo klaidų, kurias patogumo dėlei galima sugrupuoti į 4 dažniausius elgesio profilius.
  • Pakeitus klaidingą interpretaciją, automatiškai pasikeičia ir emocinė reakcija, o šį įgūdį galima ištreniruoti.
Proto spąstų testas: kognityvinių mąstymo klaidų ir minčių spąstų iliustracija

Ar kada nors pastebėjote, kaip tas pats įvykis dviejų žmonių dieną paveikia visiškai skirtingai? Konstruktyvi kritika darbe vieną darbuotoją paskatina tobulėti, o kitą – įstumia į paniką ir priverčia abejoti savo kompetencija. Šį skirtumą lemia ne objektyvi realybė, o vidinis mūsų minčių filtras. Mes dažnai jaučiame nerimą, kaltę ar pyktį visiškai be reikalo, nes smegenys automatiškai iškreipia faktus. Šie iškraipymai psichologijoje vadinami kognityvinėmis mąstymo klaidomis, arba „proto spąstais“. Išmokus juos atpažinti, galima iš esmės sumažinti patiriamą stresą ir susigrąžinti emocinę ramybę.

Mokslinis pagrindas: iš kur atsiranda mąstymo klaidos?

Kognityvinės elgesio terapijos pradininkas dr. Aaronas Beckas pastebėjo dėsningumą, kurį vėliau pavadino A-B-C modeliu (įvykis – mintis – pasekmė). Anot jo, emocija niekada neatsiranda iš niekur. Pirmiausia įvyksta faktas, tada smegenys jį žaibiškai įvertina, ir tik tada mes pajuntame pyktį arba džiaugsmą. Bėda ta, kad šis vertinimo procesas dažnai būna klaidingas dėl evoliucinių priežasčių.

Prieš tūkstančius metų žmogui reikėjo greitai pastebėti pavojų. Išgirdus šlamesį krūmuose, buvo naudingiau pagalvoti apie plėšrūną ir pabėgti, nei optimistiškai tikėtis, kad ten vėjas. Mūsų nervų sistema išsaugojo šį perdėtą atsargumą. Šiandien grėsmę atstoja neatsakytas vadovo elektroninis laiškas, tačiau smegenys reaguoja su lygiai tokia pačia panika, siųsdamos signalą ruoštis blogiausiam.

10 klaidų ir 4 pagrindiniai profiliai

Kultinės knygos „Geros savijautos vadovas“ autorius D. Burnsas detaliai aprašė 10 klasikinių kognityvinių iškraipymų, tarp kurių yra etikečių klijavimas, perdėtas apibendrinimas, emocinis argumentavimas ir kiti proto spąstai – tie patys mechanizmai, kuriuos naudoja ir marketingo psichologija internete . Siekiant lengviau atpažinti savo mąstymo įpročius kasdienybėje, klinikinėje praktikoje šias klaidas patogu sugrupuoti į keturis pagrindinius profilius.

1. Juoda-balta mąstymas (perfekcionizmo spąstai)

Šis profilis mato pasaulį tik per kraštutinumus ir dažnai susijęs su perfekcionizmu . Viskas vertinama dviejose kategorijose: tobula arba tragiška, laimėjimas arba visiška nesėkmė.

  • Bruožai: polinkis naudoti žodžius „visada“, „niekada“, „privalau“. Jei darbas atliktas 95 % gerai, smegenys jį traktuoja kaip visišką žlugimą, nepalikdamos vietos tarpiniams, realiems vertinimams.
  • Kasdienė situacija: nusprendžiate maitintis sveikiau, bet vakare neatsilaikote ir suvalgote vieną saldainį. Užuot priėmę tai kaip mažą nukrypimą, nusprendžiate, kad dieta nuėjo perniek, ir suvalgote visą dėžutę. Arba, gavę metiniame pokalbyje 9 balus iš 10, jaučiatės prastai, nes nepasiekėte absoliutaus maksimumo.

2. Katastrofizavimas (nerimo spąstai)

Tai polinkis iš bet kokios smulkmenos sukurti blogiausią įmanomą scenarijų.

  • Bruožai: smegenys veikia kaip pranašas, nuolat piešiantis negatyvią ateitį. Vėluojantis draugas mintyse greitai tampa avarijos auka, o nedidelė klaida ataskaitoje pranašauja greitą atleidimą iš darbo.
  • Kasdienė situacija: penktadienio vakarą gaunate trumpą vadovo žinutę „pirmadienį reikės pasikalbėti“. Užuot pagalvoję apie naują projektą ar eilinį susitikimą, visą savaitgalį nerimaujate, nes esate įsitikinę, kad būsite atleisti ir susidursite su finansine krize .

3. Suasmeninimas (kaltės spąstai)

Žmogus prisiima atsakomybę už neigiamus įvykius arba aplinkinių emocijas, net kai neturi tam jokio pagrindo.

  • Bruožai: stiprus polinkis į „minčių skaitymą“. Jei kolega praėjo nesišypsodamas, suasmenintojas iškart nusprendžia, kad kolega ant jo pyksta, visiškai ignoruodamas kitas objektyvias priežastis.
  • Kasdienė situacija: organizuojate draugų susitikimą, kurio metu vienas bičiulis sėdi tylus ir atrodo pavargęs. Jūs iškart prisiimate kaltę, galvodami, kad jūsų vakarėlis nuobodus ir jūs viską sugadinote, nors iš tiesų draugas tiesiog prastai miegojo dėl asmeninių rūpesčių.

4. Negatyvo filtras (nepasitikėjimo savimi spąstai)

Protas veikia kaip rėtis, praleidžiantis visus gerus dalykus ir sulaikantis tik neigiamus faktus.

  • Bruožai: asmuo gali gauti dešimt komplimentų ir vieną mažą pastabą, tačiau visą naktį galvos tik apie tą kritiką. Savo laimėjimus šis profilis dažnai nuvertina, priskirdamas juos atsitiktinumui.
  • Kasdienė situacija: puikiai atliekate viešą pristatymą ir po jo sulaukiate daugybės pagyrimų, tačiau vienas žmogus pamini, kad kalbėjote šiek tiek per greitai. Grįžę namo jaučiatės susimovę ir susitelkiate tik į tą vieną pastabą. Arba, gavę pelnytą paaukštinimą, teisinate save kitiems sakydami, jog pasisekė, nes nebuvo stipresnių kandidatų.

Kaip susigrąžinti minčių kontrolę?

Psichologai pabrėžia, kad mąstymo klaidų atpažinimas jau yra pusė darbo. Norint pakeisti šiuos automatinius įpročius, kognityvinė elgesio terapija siūlo naudoti kelis praktinius įrankius.

1. Surenkite „įrodymų teismą“

Pajutę kylančią nerimo ar pykčio bangą, sustabdykite save ir paklauskite: kokie yra apčiuopiami faktai, patvirtinantys šią mintį? Jei galvojate, kad vadovas jumis nepatenkintas, ieškokite realių to įrodymų. Dažniausiai pastebėsite, kad jūsų teiginiai remiasi tik prielaidomis ir emocijomis, bet neturi jokio faktinio pagrindo.

2. Pritaikykite dvigubą standartą

Mes esame linkę teisti save kur kas griežčiau nei kitus. Suklydę susimąstykite, ką tokioje pačioje situacijoje pasakytumėte savo geriausiam draugui. Greičiausiai jį paguostumėte ir patartumėte nenusiminti. Pradėkite tokį patį empatišką toną taikyti ir vidiniame dialoge su savimi.

3. Ieškokite atspalvių

Juoda-balta mąstymą geriausiai gydo tarpinių variantų paieška. Užuot sakę sau „privalau tai padaryti tobulai“, formuluotę pakeiskite į „norėčiau tai padaryti gerai, bet nedidelės klaidos nesugriaus galutinio rezultato“. Lūkesčių sušvelninimas drastiškai sumažina spaudimą nervų sistemai.

Gebėjimas valdyti savo minčių srautą ir atpažinti logines klaidas suteikia milžinišką psichologinį pranašumą. Reguliariai analizuojant automatines reakcijas, ilgainiui pavyksta išsiugdyti atsparumą stresui ir sustiprinti emocinį intelektą , padedantį kurti sveikesnius santykius su aplinka. Atlikę nemokamą proto spąstų testą , galėsite tiksliai diagnozuoti dominuojančias savo mąstymo klaidas ir gauti pritaikytas rekomendacijas, padėsiančias susigrąžinti emocinę ramybę.

Šaltiniai

  • Beck, A. T. (1979). Cognitive Therapy of Depression. (Kognityvinės elgesio terapijos ir A-B-C modelio mokslinis pagrindimas).
  • Burns, D. D. (1980). Feeling Good: The New Mood Therapy. (10 kognityvinių iškraipymų identifikavimas ir praktiniai mąstymo klaidų korekcijos metodai).
  • Leahy, R. L. (2017). Cognitive Therapy Techniques: A Practitioner’s Guide. (Klinikinės technikos, skirtos katastrofizavimui ir juoda-balta mąstymui įveikti).
ADHD testas suaugusiems: dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo simptomų iliustracija

ADHD suaugusiems: simptomai, priežastys ir kaip atpažinti

Suaugusiųjų ADHD dažnai slepiasi už atidarytų naršyklės langų, nepradėtų kursų ir kasdienių raktelių paieškų. Ši apžvalga paaiškina simptomus, priežastis ir kaip atpažinti dėmesio trūkumo sindromą.

Skaityti straipsnį
Emocinio perdegimo testas: profesinio išsekimo ir lėtinio streso lygio iliustracija

Emocinis perdegimas: požymiai, skirtumas nuo streso ir ką daryti

Savaitgalio poilsiui nebeužtenka, o pirmadienio rytas jau kelia apatiją? Gebėjimas atskirti laikiną nuovargį nuo emocinio perdegimo yra pirmasis žingsnis siekiant išvengti gilaus išsekimo.

Skaityti straipsnį

Kitas atradimas

Norite dar vieno atradimo?

Jei dar nežinote, kur toliau — tegul atsitiktinumas parenka netikėtą testą jums.

Vienas paspaudimas — vienas netikėtas testas.