Šeimos šventės ar diskusijos socialiniuose tinkluose neretai baigiasi tuo pačiu – ginčais apie visuomenę, pinigus ar tradicijas. Tokiose situacijose atrodo, kad oponentas tiesiog nemąsto logiškai. Tačiau mokslas rodo ką kita. Faktai ir argumentai čia nepadeda, nes mūsų pasaulėžiūra kyla iš evoliucinės psichologijos ir asmenybės bruožų .
Psichologinis pamatas: skirtingos baimės
Niujorko universiteto socialinis psichologas Jonathanas Haidtas (Jonathan Haidt) įrodė, kad žmonių pažiūras formuoja skirtingi moraliniai pamatai. Remiantis jo Moralinių pamatų teorija (angl. Moral Foundations Theory), mūsų smegenys nevienodai reaguoja į visuomenės grėsmes:
- Progresyvaus ir liberalaus mąstymo žmonėms svarbiausi pamatai yra rūpestis ir teisingumas. Jų psichologija itin jautriai reaguoja į neteisybę ir silpnesniųjų priespaudą. Jų pagrindinė baimė – nelygybė ir laisvių suvaržymas.
- Konservatyvaus mąstymo žmonėms rūpestis taip pat svarbus, tačiau jie papildomai turi stiprų poreikį saugoti autoritetą, tradicijas ir lojalumą savo grupei (tautai, šeimai). Jų pagrindinė baimė – chaosas ir patikrintų normų griūtis.
Išvada objektyvi: nei vienas požiūris nėra psichologiškai „klaidingas“, nes abu veikia kaip skirtingi išgyvenimo mechanizmai. Vieni siekia išsaugoti visuomenę per greitus pokyčius ir atvirumą, kiti – per stabilumą ir tvarką.
Kodėl „kairė“ ir „dešinė“ yra pasenę terminai?
Būtent dėl šių psichologinių skirtumų tradicinis skirstymas į „kairę“ ir „dešinę“ nebeveikia. Viena linija negali apibūdinti žmogaus, kuris, pavyzdžiui, nori didelių valstybinių pensijų (kairė), bet griežtai pasisako už tradicinę šeimą ir religiją (dešinė).
Šiuolaikinė sociologija naudoja dviejų ašių sistemą:
- Ekonomikos ašis (kaip dalinamės ištekliais?): nuo valstybės kontrolės iki absoliučiai laisvos rinkos.
- Socialinių laisvių ašis (kiek leidžiame būti kitokiems?): nuo griežtų tradicijų iki maksimalios asmens laisvės.
Sujungus šias dvi ašis, atsiveria tikrasis visuomenės paveikslas – 9 skirtingi pasaulėžiūros archetipai.
Politinių vertybių kompaso žemėlapis
Horizontalioji ašis: ekonomikos kairė (valstybės vaidmuo) kairėje, ekonomikos dešinė (laisva rinka) dešinėje. Vertikalioji ašis: asmens laisvės viršuje, tradicijos ir tvarka apačioje.
Asmens laisvės (Progresyvumas)
Tradicijos ir tvarka (Konservatyvumas)
Paspauskite ant bet kurio kvadrato, kad sužinotumėte daugiau.
Šaltinis: tester.lt
Kaip kalbėtis su turinčiais kitokią pasaulėžiūrą?
Savo knygoje „Teisusis protas“ (angl. The Righteous Mind) J. Haidtas naudoja dramblio ir raitelio metaforą. Raitelis – tai mūsų racionalus protas, o dramblys – intuityvios emocijos ir vertybės, o emocinis intelektas padeda juos atpažinti. Diskusijose mes dažnai kreipiamės į raitelį (faktus, logiką), tačiau jei neįtikiname „dramblio“ (asmens moralinių pamatų), pokalbis pasmerktas žlugti.
Remiantis psichologų ir konfliktų sprendimo ekspertų rekomendacijomis, štai trys efektyviausi būdai išvengti beprasmių ginčų:
- Kalbėkite oponento vertybių kalba (angl. Moral Reframing). Užuot bandę įtikinti kitą žmogų remdamiesi savo vertybėmis, pabandykite argumentą susieti su jo vertybėmis. Jei kalbate su konservatoriumi apie aplinkosaugą, venkite kalbų apie pasaulinę lygybę (rūpesčio pamatas). Kalbėkite apie tėvynės gamtos išsaugojimą ateities kartoms (lojalumo ir tradicijų pamatas). Jei kalbate su liberalu apie laisvąją rinką, akcentuokite, kaip ji suteikia lygias galimybes (teisingumo pamatas), o ne kaip augina bendrą valstybės galią (autoriteto pamatas).
- Klauskite, kad suprastumėte, o ne kad atsakytumėte. Žmonės jaučia, kai laukiate pauzės, kad galėtumėte „kirsti atgal“. Prieš pateikdami savo argumentą, užduokite nuoširdų, atvirą klausimą: „Kas tave šiame sprendime labiausiai neramina?“ Tai deeskaluoja konfliktą ir perkelia dėmesį nuo puolimo į problemos analizę.
- Venkite faktų ir statistikos pradžioje. Kai žmogaus vertybės jaučiasi puolamos, smegenys suaktyvina gynybinį mechanizmą ir mūsų vidinis „dramblys“ pasiruošia gintis. Bet kokie faktai tokiu momentu bus atmetami. Pirmiausia parodykite, kad gerbiate pašnekovo požiūrį ir matote jo logiką. Tik atkūrus pasitikėjimą, žmogus tampa atviras loginiams argumentams.
