Eiti prie turinio

Verta žinoti

Pinigų psichologija: kokie pasąmoningi įsitikinimai valdo jūsų išlaidas?

Autorius: Tester.lt redakcija

Mūsų kasdienius finansinius sprendimus valdo pasąmoningi pinigų scenarijai, susiformavę vaikystėje. Atpažinkite savo elgesio modelį ir susigrąžinkite ramybę.

Svarbiausi akcentai

  • Finansiniai įpročiai susiformuoja stebint tėvų elgesį su pinigais dar ankstyvoje vaikystėje.
  • Moksliniai tyrimai išskiria keturis pagrindinius elgesio modelius, nulemiančius žmogaus sprendimus suaugus.
  • Griežta savikontrolė be vidinių motyvų supratimo dažnai veda prie trumpalaikių rezultatų ir emocinio išsekimo.
  • Savo dominuojančio scenarijaus atpažinimas padeda sumažinti nerimą ir priimti racionalesnius sprendimus.
Santykio su pinigais testas: finansinių scenarijų ir pinigų psichologijos iliustracija

Mūsų kasdienius sprendimus prekybos centruose, požiūrį į santaupas ir derybas dėl atlyginimo diktuoja giliai įsišakniję pasąmoningi įsitikinimai. Dažnai atrodo, kad ramybę ir stabilumą garantuoja didesnės pajamos arba griežtas išlaidų sekimas lentelėse. Visgi praktika rodo, jog net ir reikšmingai išaugus pajamoms, daugelio žmonių vidinis nerimas niekur nedingsta. Tikrosios elgesio priežastys slypi mūsų vaikystės patirtyse ir ten suformuotuose asmeniniuose pinigų scenarijuose.

Vaikystėje parašyti scenarijai

Psichologinės nuostatos apie finansus retai formuojasi sąmoningai. Vaikai stebi savo aplinką: mato tėvų konfliktus dėl nepritekliaus, jaučia tvyrančią įtampą prieš atsiskaitant parduotuvėje arba, priešingai, auga aplinkoje, kurioje bet kokia užgaida tenkinama brangiais daiktais. Šios ankstyvosios patirtys sukuria „pinigų scenarijus“ – nerašytas taisykles, kuriomis žmogus vadovaujasi visą likusį gyvenimą.

Finansų psichologijos pradininkas, mokslų daktaras Brad Klontz atliko išsamius tyrimus ir sukūrė KMSI (angl. Klontz Money Script Inventory) vertinimo metodiką. Jo tyrimai atskleidė, kad mūsų loginis mąstymas finansų srityje dažnai bejėgis prieš pasąmoningus įsitikinimus. Žmogus gali puikiai mokėti apskaičiuoti palūkanas ar planuoti išlaidas, tačiau vis tiek pasiduoti impulsyviam pirkimui , jei jo vidinis scenarijus reikalauja emocinio nuraminimo.

Keturi finansinio elgesio profiliai

Remiantis dr. B. Klontz tyrimais, visi žmonės turi polinkį į vieną iš keturių dominuojančių elgesio modelių. Šie profiliai paaiškina, kodėl mes elgiamės vienaip ar kitaip susidūrę su finansiniais iššūkiais.

Pinigų vengimas (angl. Money Avoidance)

Šio modelio atstovai pasąmonėje pinigus sieja su neigiamomis savybėmis – godumu, nesąžiningumu ar korupcija.

  • jaučia gilų vidinį diskomfortą kalbėdami apie pajamas;
  • uždirbdami daugiau už savo aplinkos žmones, patiria stiprią kaltę;
  • linkę sabotuoti savo sėkmę (neprašo pelnyto atlyginimo pakėlimo, skolina žinodami, kad atgal neatgaus, arba per greitai išdalina santaupas).

Pinigų garbinimas (angl. Money Worship)

Tai gilus įsitikinimas, kad didesnis lėšų kiekis magiškai išspręs absoliučiai visas gyvenimo problemas.

  • nuolat jaučia trūkumą, nepriklausomai nuo realių pajamų dydžio;
  • perka daiktus ieškodami emocinio užpildymo ir asmeninės laimės ;
  • greitai praranda euforiją po naujo pirkinio, o tai veda prie dar didesnio nerimo ir naujų impulsyvių išlaidų.

Statuso siekimas (angl. Money Status)

Asmenybės vertė čia tiesiogiai sutapatinama su perkamąja galia.

  • kuria išorinį sėkmės įvaizdį naudodami žinomų prekės ženklų drabužius, brangius automobilius ar naujausias technologijas;
  • pagrindinis motyvas – padaryti įspūdį aplinkiniams ir pelnyti jų pagarbą;
  • itin jautriai reaguoja į kritiką ir dažnai rizikuoja savo realiu stabilumu dėl išorinio fasado palaikymo.

Finansinis budrumas (angl. Money Vigilance)

Tai išoriškai saugiausias, tačiau emociškai bene labiausiai alinantis modelis.

  • nuolat taupo, ruošiasi blogiausiam scenarijui ir sunkiai randa ribą, kada galima atsipalaiduoti;
  • jaučia kaltę leisdami pinigus net ir suplanuotoms atostogoms ar būtinam poilsiui;
  • saugumo poreikis tampa toks stiprus, kad užtemdo gebėjimą džiaugtis savo darbo rezultatais.

Kaip perprogramuoti savo elgesį? (Dr. B. Klontz metodika)

Norint pakeisti destruktyvius įpročius, oficialiojoje finansų terapijoje (angl. Financial Therapy) siūlomi keli esminiai žingsniai. Jie nereikalauja matematinių lentelių, tačiau reikalauja atviros savianalizės:

  • Ankstyvųjų patirčių (angl. Financial Flashpoints) identifikavimas. Prisiminkite savo patį pirmąjį ryškų prisiminimą, susijusį su pinigais vaikystėje. Kokias emocijas tuomet jautėte? Ką tėvai kalbėdavo prie vakarienės stalo? Šių situacijų suvokimas padeda atskirti savo autentiškus poreikius nuo tėvų primestų baimių.
  • Įsitikinimų kvestionavimas. Atpažinę savo scenarijų, paklauskite savęs, ar jis visuomet teisingas. Pavyzdžiui, jei pasąmoningai tikite, kad „pinigai gadina žmones“ (vengimo scenarijus), raskite priešingų pavyzdžių, kai pinigai padėjo išgelbėti gyvybę, sukurti vertę ar padėti silpnesniems.
  • Emocinių trigerių atpažinimas. Fiksuokite savo savijautą prieš patenkant į impulsyvaus pirkimo situacijas. Dažniausiai noras išlaidauti kyla jaučiant vienatvę, nuovargį ar stresą darbe . Atpažinus tikrąją emociją, ją galima spręsti kitais būdais, neapkraunant banko sąskaitos.

Kiekvienas žmogus turi unikalų ir asmenišką santykį su savo kasdieniais pasirinkimais. Supratę tikrąsias savo elgesio priežastis, turime galimybę sumažinti patiriamą stresą. Atlikę nemokamą santykio su pinigais testą , sužinosite, kokie konkretūs įsitikinimai formuoja jūsų kasdienius sprendimus, ir atrasite kryptį tvaresniam bei ramesniam požiūriui į finansus ateityje.

Šaltiniai

  • Klontz, B., & Britt, S. L. (2012). How Clients' Money Scripts Predict Their Financial Behaviors. Journal of Financial Planning. (KMSI modelio pagrindimas).
  • Klontz, B., Britt, S. L., Mentzer, J., & Klontz, P. (2011). Money Beliefs and Financial Behaviors: Development of the Klontz Money Script Inventory. Journal of Financial Therapy. (Vaikystės patirčių įtaka finansiniams įsitikinimams).
Didžiojo penketo (Big Five) asmenybės testas: 5 pagrindinių asmenybės bruožų iliustracija

„Didysis penketas“ (Big Five): mokslu paremtas asmenybės testas

Daugelis populiarių testų žmones bando priskirti vienam iš 16 asmenybės tipų (kaip MBTI) ar net suskirstyti pagal spalvas ar gyvūnus. Tačiau akademinėje psichologijoje pripažįstamas visai kitas standartas – Didysis penketas (Big Five, OCEAN). Ši apžvalga paaiškina, ką iš tiesų reiškia penkios asmenybės dimensijos.

Skaityti straipsnį
Emocinio intelekto (EQ) testas: gebėjimo atpažinti ir valdyti savo emocijas iliustracija

Emocinis intelektas (EQ): kodėl vien IQ nebepakanka sėkmei

Aukštas intelektas gali padėti gauti svajonių darbą, tačiau būtent emocinis intelektas lems, kaip jums seksis jame išsilaikyti, tvarkytis su stresu ir kurti ryšius. Sužinokite, kodėl šis įgūdis yra būtinas sėkmei.

Skaityti straipsnį

Kitas atradimas

Norite dar vieno atradimo?

Jei dar nežinote, kur toliau — tegul atsitiktinumas parenka netikėtą testą jums.

Vienas paspaudimas — vienas netikėtas testas.