Eiti prie turinio

Verta žinoti

Laimės psichologija: kodėl kartais jaučiame tuštumą ir kas iš tiesų kuria pilnatvę?

Autorius: Tester.lt redakcija

Laimė nėra tik gera nuotaika ar šypsena. Sužinokite, ką pozityvioji psichologija sako apie tikrąją gyvenimo pilnatvę ir atraskite savo asmeninį laimės profilį.

Svarbiausi akcentai

  • Laimė nėra nuolatinė pozityvi emocija. Pozityviojoje psichologijoje tai vadinama klestėjimu (angl. flourishing), kuris apima ne tik malonumus, bet ir prasmę bei iššūkius.
  • Harvardo universiteto tyrimai rodo, kad ilgalaikę pilnatvę labiausiai lemia socialinių ryšių kokybė, o ne profesiniai ar finansiniai pasiekimai.
  • Žmonės laimę patiria 4 skirtingais keliais: per kasdienius malonumus, visišką įsitraukimą į veiklą (srautą), ryšius su kitais arba prasmės ieškojimą.
  • Vidinė tuštuma dažniausiai atsiranda tuomet, kai ignoruojame savo prigimtinį psichologinį profilį ir orientuojamės į visuomenės primestus standartus.
Laimės ir pilnatvės testas: malonumų, srauto, ryšių ir prasmės iliustracija

Dažnai atrodo, kad gyvenime viskas išoriškai gerai – yra darbas, stogas virš galvos, artimieji, tačiau viduje vis tiek kirba nepaaiškinama tuštuma. Socialiniai tinklai ir šiuolaikinė populiarioji kultūra mus moko, kad laimė yra nuolatinė šypsena, brangios atostogos ir problemų neturėjimas. Psichologai pastebi, kad būtent šis „toksiškas pozityvumas“ labiausiai alina žmogaus psichiką. Mokslas įrodė, kad tikroji laimė nėra tik momentinė nuotaika. Tai sudėtingas mechanizmas, reikalaujantis asmeninio balanso, o bandymas gyventi pagal svetimą laimės scenarijų garantuotai veda į perdegimą .

Ką mokslas sako apie tikrąją laimę?

Ilgą laiką psichologija tyrinėjo tik tai, kas žmogui blogai (depresiją, nerimą, traumas). Tačiau amžiaus sandūroje dr. Martinas Seligmanas pristatė „Pozityviosios psichologijos“ kryptį. Jo sukurta PERMA teorija įrodė, kad vien kančios nebuvimas nepadaro žmogaus laimingo. Klestintis žmogus privalo turėti bent kelis aktyvius pilnatvės šaltinius.

Pavyzdžiui, žmogus gali dirbti labai sunkų, sekinantį darbą ir patirti daug streso, tačiau jaustis be galo laimingas, nes tas darbas turi gilią prasmę. Kitas žmogus gali gulėti prabangiame kurorte, nepatirti jokio streso ir tuo pat metu išgyventi gilią egzistencinę krizę. Taip yra todėl, kad skiriasi jų vidiniai varikliai.

Ar pinigai ir nauji daiktai gali sukurti pilnatvę?

Vienas dažniausių mitų – tikėjimas, kad finansinė laisvė ir galimybė nusipirkti viską, ko norime, automatiškai išspręs vidinės tuštumos problemą. Ką apie tai sako psichologija ir ekonomika?

Nobelio premijos laureatų Danielio Kahnemano ir Anguso Deatono tyrimai atskleidė svarbų dėsnį: pinigai iš tiesų didina laimės lygį, bet tik iki tam tikros ribos. Finansinis stabilumas yra būtinas, nes jis pašalina buitinį stresą ir nerimą dėl išgyvenimo. Tačiau pasiekus patogaus gyvenimo standartą, papildomi pinigai ar brangūs daiktai ilgalaikės pilnatvės nebeprideda – čia glaudžiai susiję su pinigų psichologija . Psichologijoje tai vadinama „hedonistiniu prisitaikymu“ (angl. hedonic treadmill). Nusipirkę naują svajonių automobilį ar telefoną, džiaugiamės tik kelias savaites, nes smegenys greitai pripranta prie naujo komforto lygio ir pradeda reikalauti dar daugiau. Todėl ilgalaikė laimė slypi ne daiktuose, o mūsų patirtyse ir vidinio profilio atliepime.

4 keliai į pilnatvę: atraskite savo asmeninį profilį

Remiantis M. Seligmano ir kitų kognityvinių mokslų atstovų darbais, žmones galima suskirstyti į 4 pagrindinius pilnatvės profilius. Kiekvienas iš jų turi savo stiprybes, bet ir pavojingą „akląją zoną“, kurią ignoravus, gyvenimas praranda spalvas.

1. Malonumų estetikas (Hedonistinis kelias)

Šie žmonės turi išlavintą gebėjimą būti „čia ir dabar“. Jie natūraliai moka išjungti stresą, džiaugtis geru maistu, estetika, patogumu ir ramybe. Šiuolaikiniame nuolatinio skubėjimo pasaulyje tai yra didžiulė vertybė.

  • Akloji zona: Ilgalaikis, vien tik į malonumus orientuotas gyvenimas galiausiai sukuria beprasmybės jausmą. Hedonistams būtina atrasti bent vieną veiklą, kuri reikalautų pastangų ir turėtų ilgalaikį tikslą.

2. Srauto meistras (Pasiekimų kelias)

Laimė jiems reiškia tobulėjimą ir iššūkių įveikimą. Psichologas M. Csikszentmihalyi tai pavadino „srauto“ (angl. flow) būsena – kai žmogus taip įsitraukia į įdomią, sudėtingą užduotį, kad praranda laiko nuovoką. Šio tipo žmones varo į priekį progresas ir kūryba.

  • Akloji zona: Orientavimasis išskirtinai į rezultatus veda prie perdegimo. Pasiekėjai dažnai nemoka pailsėti „be tikslo“ ir turi sąmoningai mokytis pasidžiaugti procesu bei paprastu poilsiu be sąžinės graužaties.

3. Ryšių kūrėjas (Bendruomeninis kelias)

Šio tipo asmenybėms gyvenimas neturi prasmės be kitų žmonių. Šeima, artimi draugai, partnerystė – tai jų tikrasis laimės šaltinis. Mokslas patvirtina jų intuiciją: ilgiausiai trukęs Harvardo universiteto tyrimas atskleidė, kad būtent santykių kokybė yra pagrindinis ilgaamžiškumo ir pasitenkinimo gyvenimu faktorius.

  • Akloji zona: Empatiški ryšių kūrėjai linkę atiduoti visą energiją kitiems ir pamiršti save. Jiems būtina išmokti brėžti asmenines ribas ir atrasti veiklų, kurias jie darytų išimtinai tik dėl savęs.

4. Prasmės ieškotojas (Vertybinis kelias)

Jiems neužtenka tiesiog patogiai gyventi. Prasmės ieškotojai privalo jausti, kad tarnauja kažkam didesniam nei jie patys – idėjai, bendruomenei, kūrybai, mokslui. Jų laimė yra gili, filosofinė ir orientuota į teigiamą pėdsaką pasaulyje.

  • Akloji zona: Nešant pasaulio naštą ant savo pečių, labai lengva pamiršti žemiškus džiaugsmus. Filosofinio tipo žmonėms psichologai pataria sąmoningai ieškoti „paviršutiniško“ lengvumo – leisti sau pramogauti ir nuoširdžiai juoktis iš smulkmenų.

Kaip užpildyti savo vidinę tuštumą?

Vienos, visiems tinkančios taisyklės nėra. Jei „Ryšių kūrėją“ uždarysime į prabangų vienkiemį su neribotu biudžetu, jis greičiausiai susirgs depresija. Jei „Srauto meistrui“ liepsime mesti visus asmeninius iššūkius ir tiesiog mėgautis ramybe – jis praras gyvenimo džiaugsmą.

Norėdami sugrąžinti harmoniją į savo kasdienybę, turėtumėte žinoti, kas tiksliai varo į priekį jūsų psichiką. Atlikę nemokamą pilnatvės testą , galėsite geriau suprasti savo dominuojantį laimės profilį ir objektyviau įsivertinti, kurio konkretaus elemento jums šiandien gali trūkti labiausiai.

Šaltiniai

  • Seligman, M. E. P. (2011). Flourish: A Visionary New Understanding of Happiness and Well-being. (Pozityviosios psichologijos ir PERMA klestėjimo modelio pagrindai).
  • Csikszentmihalyi, M. (1990). Flow: The Psychology of Optimal Experience. (Mokslinė „srauto“ būsenos ir įsitraukimo į veiklą analizė).
  • Waldinger, R., & Schulz, M. (2023). The Good Life: Lessons from the World's Longest Scientific Study of Happiness. (Išsamios išvados iš 80 metų trukusio Harvardo universiteto suaugusiųjų raidos ir laimės tyrimo).
  • Kahneman, D., & Deaton, A. (2010). High income improves evaluation of life but not emotional well-being. Proceedings of the National Academy of Sciences. (Tyrimas apie finansų įtaką kasdienei laimei ir pasitenkinimui gyvenimu).
Didžiojo penketo (Big Five) asmenybės testas: 5 pagrindinių asmenybės bruožų iliustracija

„Didysis penketas“ (Big Five): mokslu paremtas asmenybės testas

Daugelis populiarių testų žmones bando priskirti vienam iš 16 asmenybės tipų (kaip MBTI) ar net suskirstyti pagal spalvas ar gyvūnus. Tačiau akademinėje psichologijoje pripažįstamas visai kitas standartas – Didysis penketas (Big Five, OCEAN). Ši apžvalga paaiškina, ką iš tiesų reiškia penkios asmenybės dimensijos.

Skaityti straipsnį
Emocinio intelekto (EQ) testas: gebėjimo atpažinti ir valdyti savo emocijas iliustracija

Emocinis intelektas (EQ): kodėl vien IQ nebepakanka sėkmei

Aukštas intelektas gali padėti gauti svajonių darbą, tačiau būtent emocinis intelektas lems, kaip jums seksis jame išsilaikyti, tvarkytis su stresu ir kurti ryšius. Sužinokite, kodėl šis įgūdis yra būtinas sėkmei.

Skaityti straipsnį

Kitas atradimas

Norite dar vieno atradimo?

Jei dar nežinote, kur toliau — tegul atsitiktinumas parenka netikėtą testą jums.

Vienas paspaudimas — vienas netikėtas testas.