Ar kada nors po sėkmingai užbaigto projekto ar gauto paaukštinimo jautėte ne džiaugsmą, o baimę? Baimę, kad netrukus vadovai ir kolegos supras, jog iš tiesų nieko nemokate, o jūsų sėkmė tebuvo laimingas atsitiktinumas. Tokios mintys kamuoja ne prastus darbuotojus, o pačius gabiausius specialistus. Šis reiškinys psichologijoje vadinamas apsišaukėlio sindromu. Jis verčia žmones abejoti savo kompetencija, atsisakyti karjeros galimybių ir dirbti viršvalandžius vien tam, kad nebūtų „demaskuoti“.
Mokslinis paradoksas: kodėl protingi žmonės savimi abejoja?
Apsišaukėlio sindromo terminą 1978 metais pirmosios aprašė psichologės dr. Pauline Clance ir dr. Suzanne Imes. Jų tyrimai atskleidė įdomų fenomeną – kuo daugiau žmogus pasiekia, tuo stipriau jis jaučiasi esąs apgavikas.
Šį paradoksą geriausiai paaiškina Dunning-Kruger efektas. Įsivaizduokite pradedantįjį, kuris po vienų savaitgalio kursų jaučiasi visišku ekspertu. Jis trykšta pasitikėjimu, nes net nesuvokia tos srities platumo ir sudėtingumo. Tuo tarpu dešimtmetį dirbantis profesionalas kasdien susiduria su naujais iššūkiais. Jis puikiai mato visus niuansus ir supranta, kiek daug dar neperskaitė ar neišmoko. Būtent šis žinojimo gylis ir sukuria iliuziją, kad esate nepakankamai kompetentingas. Abejonės savo įgūdžiais dažniausiai yra ne žinių trūkumo, o brandaus, analitinio mąstymo įrodymas.
4 apsišaukėlių tipai pagal dr. V. Young
Ekspertė dr. Valerie Young, analizuodama šį fenomeną, pastebėjo, kad žmonės savo „nekompetenciją“ matuoja skirtingais kriterijais. Pažinus savo dominuojantį asmenybės profilį , kur kas lengviau keisti ydingus įpročius.
1. Perfekcionistas
Šiam tipui sėkmė egzistuoja tik tada, kai užduotis atlikta šimtu procentų be menkiausios klaidelės. Jei ataskaitoje įsivėlė viena rašybos klaida, perfekcionistas jaučiasi susimovęs, visiškai ignoruodamas faktą, kad pats ataskaitos turinys buvo įvertintas puikiai. Tokie žmonės retai švenčia pergales, nes visada mato, ką buvo galima padaryti dar geriau. Ilgainiui tai veda prie perdegimo, nes žmogus išnaudoja visą savo energiją smulkmenoms.
2. Amžinas studentas
Tai specialistai, kurie nuolat jaučiasi nepasiruošę praktiniams veiksmams. Pamatę darbo skelbimą, kuriame atitinka aštuonis reikalavimus iš dešimties, jie net nebandys aplikuoti. Amžinas studentas yra įsitikinęs, kad prieš pradedant naują projektą privalu perskaityti visas įmanomas knygas ir gauti dar vieną sertifikatą. Baimė pasirodyti kvailam ir neatsakyti į kokį nors specifinį klausimą juos paralyžiuoja.
3. Solistas (Vienišas vilkas)
Solistai tvirtai tiki, kad prašyti pagalbos tolygu prisipažinimui, jog esi nekompetentingas. Jei sudėtingą užduotį pavyko atlikti tik pasikonsultavus su komanda, šis žmogus to nelaiko savo asmeniniu laimėjimu. Jie dirbs iki paryčių ir eikvos savo sveikatą, bandydami viską išsiaiškinti patys, nes jiems atrodo, jog tikras profesionalas privalo viską mokėti padaryti vienas.
4. Natūralus talentas
Šio tipo atstovai savo vertę matuoja greičiu ir įdėtomis pastangomis. Jie mano, kad talentingiems žmonėms viskas sekasi lengvai. Jei tenka mokytis naujos programinės įrangos ir tai reikalauja kantrybės, natūralus talentas iškart nuleidžia rankas. Susidūrimą su pirmaisiais sunkumais jie interpretuoja kaip įrodymą, kad pasirinko netinkamą sritį ir tėra apsimetėliai.