Įsivaizduokite labai dažną santykių situaciją: vienas partneris grįžęs po darbo kruopščiai sutvarko namus, nuperka maisto produktų ir pagamina vakarienę. Jis jaučiasi parodęs didžiulį rūpestį ir meilę. Tačiau antrasis partneris grįžta, greitai pavalgo ir jaučiasi nuskriaustas ar atstumtas, nes visas vakaras praėjo be jokio fizinio artumo ar ilgesnio pokalbio sėdint ant sofos.
Abu žmonės myli vienas kitą. Abu stengiasi. Ir abu eina miegoti jausdamiesi neįvertinti.
Psichologijoje šis fenomenas aiškinamas labai paprastai – partneriai kalba skirtingomis meilės kalbomis. JAV santykių konsultantas dr. Gary Chapmanas dar prieš tris dešimtmečius suformulavo teoriją, kuri iki šiol išlieka vienu tiksliausių įrankių porų terapijoje . Jos esmė: kiekvienas žmogus turi emocinę „meilės talpyklą“ ir individualų būdą, kaip tą talpyklą reikia užpildyti.
Kodėl mes nesusikalbame?
Didžiausia klaida, kurią darome santykiuose – mes automatiškai rodome meilę taip, kaip patys norėtume ją gauti. Jei jums svarbiausia yra dovanos, greičiausiai nuolat stebinsite partnerį staigmenomis. Tačiau jei partnerio kalba yra kokybiškas laikas, jūsų nupirktas brangus daiktas jam nesuteiks jokio emocinio ryšio, jei tą vakarą praleisite naršydami telefone. Kad santykiai veiktų, mes turime išmokti ne savo, o savo partnerio kalbą – tam padeda aukštesnis emocinis intelektas .
Pagal dr. G. Chapmano metodiką, egzistuoja penki pagrindiniai meilės išraiškos būdai.
1. Palaikymo žodžiai (angl. Words of Affirmation)
Šiems žmonėms žodžiai turi milžinišką galią. Paprastas „aš tave myliu“, „aš tavimi didžiuojuosi“ ar „tu puikiai su tuo susitvarkei“ jiems yra gyvybiškai svarbūs emocinio saugumo įrodymai. Tokiam žmogui neužtenka žinoti, kad jis yra mylimas – jis turi tai girdėti. Tylėjimas, o ypač aštri, neapgalvota kritika šio tipo žmones sužeidžia kur kas giliau nei kitus, nes žodžiai yra tiesioginis jų savivertės pagrindas.
2. Kokybiškas laikas (angl. Quality Time)
Čia esminis raktažodis yra nedalomas dėmesys. Būti tame pačiame kambaryje žiūrint skirtingus serialus – tai nėra kokybiškas laikas. Šią meilės kalbą turintiems žmonėms svarbu, kad partneris atidėtų į šalį visus trukdžius (ypač išmaniuosius įrenginius), palaikytų akių kontaktą ir nuoširdžiai įsitrauktų į pokalbį ar bendrą veiklą. Jei partneris nuolat atšaukia planus arba nesiklauso, kai jam pasakojama, šio tipo žmogus greitai pasijunta nereikalingas.
3. Dovanos (angl. Receiving Gifts)
Nors dažnai ši kalba klaidingai nurašoma kaip materializmas, iš tiesų ji neturi nieko bendro su pinigų suma. Žmogui, kurio kalba yra dovanos, svarbus pats procesas ir dėmesys. Dovana yra fizinis, apčiuopiamas įrodymas, kad partneris apie jį galvojo, kai jo nebuvo šalia. Tai gali būti paprastas laukų gėlės žiedas, mėgstamiausias šokoladukas iš parduotuvės ar tiesiog išsaugotas senas bendro koncerto bilietas. Svarbiausia čia – simbolika ir žinutė: „tu buvai mano mintyse“.
4. Paslaugos (angl. Acts of Service)
Šios kalbos atstovų devizas – „veiksmai kalba garsiau nei žodžiai“. Jiems meilė prilygsta partnerystei buityje ir kasdienybėje. Kai partneris išneša šiukšles, nuplauna automobilį ar pagamina pusryčius be jokio prašymo, jis tarsi sako: „aš noriu palengvinti tavo gyvenimą“. Sulaužyti pažadai, tinginystė ar nenoras dalintis buities našta šiems žmonėms atrodo kaip tiesioginis nepagarbos ir meilės trūkumo signalas.
5. Fizinis prisilietimas (angl. Physical Touch)
Tai toli gražu ne tik intymumas miegamajame. Žmonėms, kalbantiems prisilietimų kalba, reikia kasdienio, smulkaus fizinio kontakto. Susikibimas už rankų einant gatve, bučinys pasisveikinant, apkabinimas po sunkios dienos ar tiesiog prigludimas žiūrint filmą. Be šių mažų prisilietimų tokie žmonės jaučiasi emociškai atšalę ir atstumti.